Vis daugiau darbelių Domas susigalvoja pats.  Prieš keletą dienų iš tualetinio popieriaus ritinėlių pradėjo gaminti knygą, kurios dar niekaip neužbaigia. Pasak jo, jei atspausdinsiu jam keletą nuotraukų,  ateinantį savaitgalį knygelę daryti pabaigs. Labai jau nekantrauju išvysti rezultatą.

Na, o vakar gamino aitvarą patekusį į juodą galingą audrą...

Dar vienas Domo darytas ežiukas. Šįkart iš popieriaus, bei kelių medžio lapų. Tai pirmasis darbelis, kurį jis darė kartu ne su manimi ar tėveliu, o su pas mus besisvečiuojančia močiute.

Kartais atrodo, kad mūsų sode nieko naudingo neauga, o kartais man jis tikras lobynas. Jei pavasarį nebūčiau rovus visko iš eilės, nesugebėdama atskirti piktžolių nuo dekoratyvinių augalų, to gėrio būtų žymiai daugiau. Na, bet kiek yra tiek gana. Užtenka ir akiai pamaloninti ir darbeliams padaryti.  Kad ir prieš keletą dienų Domas išlėkė vos kelioms minutėms į sodą, pririnko įvairiausių lapų iš kurių per sekantį pusvalandį suklijavo rudenišką medį.

Vakar, tikrąją Šv. Valentino dieną, su Domuku darėme knygelę. Domo artimieji žmonės gyvena toli, retai susitinkam, tad nusprendėm pasidaryti knygelę - širdutę su nuotraukėlėmis. Domas išrinko spalvoto popieriaus lapus, iš kurių aš iškirpau širdis. Ant kiekvienos klijavome nuotraukėles, Domas priklijavo dar mažų mano iškarpytų širdučių. Prie nuotraukėlių užrašiau visų vardus, Domas bežiūrėdamas panoro taip pat rašyti. Tad ant antrosios širdučių pusės vardus surašė pats. Tai buvo pirmasis bandymas pačiam rašyti ne padrikas raideles, o žodelius. Kompiuteriu jau gan seniai išmoko parašyti du žodžius "teta" ir "mama", o vakar panoro pabandyti parašyti ir ranka.  Aš žodelį parašydavau ant balto popieriaus lapo, o jis žiūrėdamas, vardydamas raidelių vardus parašydavo ant širdutės.  Taip padarėme devynias širdeles, Domas visas peržiūrėjo, susimąstė ir nutarė, kad vienos dar trūksta. Pasirodo pamiršome katytę Musę, gyvenančią Lietuvoje kartu su močiute. Ką gi teko ieškoti katytės nuotraukų, bei dar vieną, dešimtą širdelę padaryti jai. Visas širdeles įlaminavome bei susegėme į knygutę.

Labai nemėgstu karpyti. Įvairūs karpiniai, gražios iškarpytos formos tikrai ne man. Nemėgstu ir širdelių, tačiau šiandien visą rytą karpiau ir dar širdeles. Kad jau Valentino diena ant nosies, reikia Domą su ja supažindinti. Bekarpant su Domuku kalbėjomės apie meilę, jis man vardino visus, kuriuos myli, ką myli labiausiai, kaip reikia parodyti vienam ar kitam žmogui, kad jį myli. Pokalbis buvo ilgas ir šiltas. Tikrai negalvojau, kad Domas išvardins tiek žmonių, kurie jam yra svarbūs.

Iš mano iškarpytų širdelių Domas klijavo įvairius gyvūnėlius. Pirmasis be jokios abejonės buvo kirmėlytė. Domas kasdien apie jas šneka, beveik kasdien namie atsiranda nauja kirmėlytė, tai iš sagų, tai iš vienkartinių lėkščių, servetėlių, kaladėlių, popieriaus, kruopų ir t.t. Fantazijos gaminant kirmėlytes jam tikrai netrūksta.

Padaręs kirmėlytę, Domas pradėjo klijuot ežerą, saulę bei debesėlius. Ežere sakė, jog plaukios antytė, tačiau priklijavęs žalią širdutę, nutarė jog antyčių žalių nebūna ir ežere plaukios varlė.

Domui kompiuteryje parodžiau kaip atrodo žuvis bei paukštis padarytas iš širdelių. Tad juos beklijuodamas vis lakstė prie kompiuterio pažiūrėt ar gerai klijuoja, ir ar jo gyvūnėliai panašus į tuos, kuriuos mato kompiuterio ekrane.

Domas ryte ilgai pro langą stebėjo paukščiukus, o kai pabodo atlėkė pas mane prašydamas eiti daryti darbelius. Kai paklausiau ką norėtų šiandien daryti, entuziastingai atsakė - paukščiuką.  Paukščiukams  prireikė didesnių bei mažesnių plastmasinių butelių kamščių, tampomo popieriaus, akyčių bei klijų.
Pirmiausia ant žalio kartono lapo suklijavome paukščiukų kūnelius bei galvytes. Domas išrinko jiems akytes, kurias pats priklijavo.

Paukščių sparnelius, snapelius, saulės spinduliukus bei žolę darėme iš tampomo popieriaus. Aš padariau snapelius, šiek tiek padėjau Domui pagaminti sparnelius, o žolytę, debesėlius bei saulę darė jis pats.

Maniau paveikslas jau baigtas, bet Domas panoro paukščiukams nupiešti dar ir kojytes.

Už lango vėl žiema, ne tikra, nes sniego visiškai nėra. Laukiam su Domu kada vėl snigs, kada galėsim kasti sniegą, statyti sniego senį, važinėtis rogutėmis ar paprasčiau pasivartyti sniege. Labai norėtųsi šią žiemą dar ir ant slidžių atsistoti, juolab kad netoliese yra slidinėjimo trasos su keltuvais. 
Na o snieguotą baltą žiemą su Domu bandome prisišaukti žiemiškais darbeliais. Vienas jų - blizgančios snaigės, kurias Domukas klijavo iš aliuminio folijos gabalėlių. Aš ant lapo nupiešiau keletą snaigių. Jis su mano pagalba jas ištepė klijais bei apklijavo tarp delniukų susuktomis aliuminio folijos juostelėmis

Praeitą savaitę visai nebuvo noro "bendrauti" su kompiuteriu, tad ir nemažai Domo darbelių liko neaprašytų.
Trečiadienio rytą pasiūliau Domui piešti. Mano dideliai nuostabai jis griežtai sušuko "ne" ir pabėgo. Pagalvojau, na ir gerai, turėsiu šiek tiek daugiau laiko saviems darbams. Tačiau apsirikau, po kelių minučių Domas atlėkė rankoje laikydamas klijų buteliuką, išpūtė akytes ir linksėdamas galvyte aiškino man, kad jis šiandien nori klijuoti. Negi tokiems norams prieštarausi. Iš spintelės ištraukiau kelių rūšių kruopų, daviau Domui žalią lapą (būtent tokios spalvos pageidavo jis pats) ir leidau pasireikšti.

Daugiau nei 15 minučių Domas tepė, klijavo, dėliojo, kol galų gale atsipūtė ir sušuko "baba, dziut" (baigiau, tegul džiūsta).