Vokietijoje tėvo diena švenčiama 40-tąją dieną po Šv. Velykų, dieną kuomet Jėzus grįžo pas dangiškąjį Tėvą. Nuo 1930 metų ši diena Vokietijoje, kaip ir Norvegijoj, Švedijoj, Kolumbijoj, Šveicarijoj bei daugelyje kitų šalių -  šventinė ne darbo diena. Pasveikinom ir mes tėvelį. Ryte Domas vos pabudęs padovanojo tėčiui darželyje pagamintą širdelę su saldainiu, o vėliau įteikėm ir mudviejų kartu daryta dovanėlę. Kadangi mūsų tėvelio mašina prieš keletą dienų sugedo, nutarėm padovanoti jam naujus ratus. Aš suradau keturis plastmasinius butelių kamštelius, bei porą jogurto indelių. Popierines detales iškirpo Domas, kurių gavosi turbūt dvigubai daugiau nei mano sumanyme. Bet čia ir smagumas gaminat kartu. Niekad nežinai ką sugalvos vaikai,  kokių detalių jiems prireiks. Domas be lempų, vairo ir durų mašinos neįsivaizdavo. Todėl priklijavo ir šias mašinai būtinas detales. O kai mašina buvo baigta prireikė būtinai dviejų žmogučių - tėvelio ir vaikučio. Žmogučius pagaminom iš lietuviškų saldainių, kuriems Domas priklijavo vatines galvytes, uždėjo popierines kepures, bei nupiešė didelis akis. Pasak jo didelės akys tam, kad atrodytų kaip "kieti" vyrukai.

Vokietijoje mamos diena švenčiama savaitę vėliau nei Lietuvoje. Mes lietuviškąją mamos dieną pasveikinome ten gyvenančias mamas, o savuose namuose šventėme vokiškąją mamos dieną. Diena buvo nuostabi, milijonas apkabinimų bei bučkių, šimtai Domo komplimentų. Mūsų padauža panorėjęs gali būt nepaprastai meilus, šiltas, supratingas. O ir mažylis dalino šypsenas. Ech, kaip gera būti dviejų žavių berniukų mama.

Gavau nuo Domo ir dovanėlę, kurią jis su auklėtojomis darė darželyje. Šis ne tik labai žavus, bet dar ir naudingas darbelis papuošė mūsų virtuvės sieną.

Velykų išvakarėse dažėme daugiausiai kiaušinių. Paskutiniajai margučių savaitės dienai pasilikome tradicinį natūralų kiaušinių dažymo būdą. Vis tik šie margučiai skirti valgymui, tad eksperimentuoti su nežinia kokios sudėties dažais nesinorėjo.

Kiaušinius puošėme žolelėmis, ryžiais bei smulkiais makaronais, vyniojome į kojines bei plonas medžiagėles, dėjome į puodą pilną svogūnų lukštų bei virėme 10 minučių.

Penktajam kiaušinių marginimui nebuvau apsisprendus ką pasiūlyti Domui. Mintyse sukosi keletas idėjų, tačiau nė viena netraukė šimtu procentų. Gal ir gerai, kad tų minčių nė nespėjau išsakyti. Domas buvo pirmesnis už mane. Jo akelės užkliuvo už kiaušiniams dažyti skirto komplektėlio, su kuriuo Domas dažė pirmuosius savo margučius prieš trejetą metų. Šįkart buvo ne ką mažiau smagu nei tuomet, pirmąjį kartą...

Nors margučiai šiandien gavosi ne patys gražiausi, tačiau dažymo procesas Domui iš visų bandytų patiko labiausiai. Pirmiausia dėl to, jog pirmą kartą į rankas gavo degančią žvakę. Patiko jam stebėti varvančius nuo žvakės parafino lašelius. Lašino juos ant kiaušinių tiek kiek pačiam norėjosi.

Dar jam patiko vaškuotus kiaušinius iš indelio su vienos spalvos dažais dėti į kitą, stebėti kaip kiaušinis keičia spalvą.

Buvo gera proga pasikartoti spalvų susidarymo principus. Mėlynas kiaušinis geltonuose dažuose virto žaliu, raudonas mėlyname violetiniu, trečiasis kiaušinis pabuvojęs berods keturiose spalvose įgavo rudo atspalvio.

Ar jūs žinojot apie šilko popierių, berods taip jis lietuviškai vadinasi? Man jis nepaprastas atradimas. Įdomiausia, kad namie jau keletas metų jo turiu. Paprastai Domui perku spalvoto popieriaus rinkinius (taip daug pigiau), o juose visuomet būna keletas plonučių spalvotų lapų. Niekuomet neradom jų kam panaudoti, o nuo šiol manau jų mums bus maža.  Tas plonutis spalvotas popierius vadinamas šilkiniu. Sudrėkintas virsta fantastiškais dažais. Tinka gaminti paveikslams, atvirukams, o per Velykas su juo galima dažyti netgi kiaušinius.
Taigi šiandien kiaušinius marginome popieriumi. Pirmiausia jį Domas smulkiai sukarpė.

Tuomet šlapiu teptuku popieriaus skiauteles lipdė prie kiaušinio. Šlapias popierius ne tik kad puikiai laikosi ant kiaušinio, bet kartu jį ir dažo.

Apklijuotą kiaušinį palikome pastovėti, tol kol popierius pilnai išdžiuvo.

Sausus popierėlius nuėmėme nuo kiaušinio ir išvydome nuostabius ryškius margučius.

Antradienį kiaušinių dažymui sutarėm su Domu išbandyti įvairias žolytes. Smalsu buvo sužinoti, kuri kiaušinius dažys, o kuri ne. Sode nuskynęs jam patikusį žiedelį ar žolės lapelį atbėgdavo manęs klausti ar šie dažys kiaušinius. Atsakydavau jog nežinau, kad reikia jam pačiam išbandyti.
Į medžiagos gabalėlius žolyčių Domas pridėjo daugiau negu reikia, tad ne visos žolelės prie kiaušinių prisispaudė.

Aprištus kiaušinius dėjom į puodą, pripylėme vandens bei virėme 12 minučių.

Išėmus pirmą kiaušinį Domas nustebo, na kodėl jis rudas, gi ruda spalva negraži. Tad nieko nelaukęs jį įmetė į raudonus nuo praeito kiaušinių dažymo likusius dažus. Ištraukus rudos spalvos beveik nebesimatė. Antrąjį kiaušinį įkalbėjom palikti rudą, o trečiąjį dar neišvyniotą Domas trumpam įmerkė į mėlynus dažus. Jam mėlynasis margutis patiko labiausiai.

Mūsų didukas neapsakomai laukia Velykų. Kiekvieną vakarą eidamas miegot klausia ar pabudus jau bus Velykos, o rytais pasiteirauja gal kartais jau išaušo taip laukiamas Velykų rytas. Kad nebūtų taip sunku laukti, paskutinę savaitę prieš Velykas nutarėm kasdien nudažyti po tris kiaušinius. Kiekvieną dieną vis kitaip. Pirmąją dieną kiaušinius marginome vaškinėmis kreidelėmis. Išvirtą, dar karštą kiaušinį kreidelėmis spalvinti vienas malonumas - spalvos tirpsta, liejasi. Norėjosi pabandyti ir man tačiau Domas neleido nė prisiliesti. Pagalvojau kodėl mes vaikystėje taip nedažėme kiaušinių, juk vaškinių kreidelių tikrai turėjome. Juk tai labai paprastas vaikams kuo puikiausiai tinkantis metodas.

Kai piešti Domui pabodo kiaušinius sudėjome į dažus, norėjosi kad ant margučio neliktų baltų vietų.

Ką gi pirmieji margučiai jau puošia mūsų valgomojo stalą.