Kamštinių laivelių Domui pasirodė per mažai, tad gaminome dar vienus laivelius. Laivelio pagrindui naudojome plastikinius dangtelius, kurių viduryje pradūriau skylutes, o Domas į jas įkišo šiaudelius.  Bures iš pradžių kirpome iš popieriaus, tačiau tokios burės laikė labai trumpai. Domo mėgstamiausias žaidimas su laiveliais - vienus laivelius skandinti, o tada su pačiu didžiausiu laiveliu skubėti skęstančiųjų gelbėti. Kadangi laiveliai taip dažnai skęsta nutariau bures iškirpti iš medžiagos atraižėlių, kuriose Domas skylamušio pagalba išmušė skylutes bei užvėrė ant šiaudelių.

Po atostogų Domas labai daug kalba apie laivus, kaip tie lavai įplaukia į uostą, kaip švartuojasi, ką veikia laivo kapitonas bei kiti jūreiviai. Žinoma, vien kalbų  Domui neužtenka, vis prašo kartu su juo gaminti laivelius. Didžiausia problema juos gaminant buvo atrasti vandeniui atsparius klijus, beveik visi namuose turimi pasirodė netinkami, po kurio laiko laiveliai iširdavo. Galų gale vienus tinkamus klijus atradome, tad labai tikiuosi, jog nebereikės kasdien gaminti naujų laivelių.

Daugiau nei prieš savaitę su Domuku darėme lėktuvėlius iš medinių skalbinių segtukų. Pasak Domo tai lenktyniniai lėktuvai, tad mūsų namuose dabar kasdien vyksta lėktuvų lenktynės, na iš tikrųjų ne tik lėktuvų, lenktyniauja ir mašinos ir traukiniai ir minkšti žaisliukai...

Niekad negalvojau, kad vos dviejų metų vaikai gali turėti tokią gerą atmintį. Domas taip gerai įsimena vietas, kuriose lankėsi. Jei jau yra buvęs kokioj vietoj ir vėl ten važiuojame pasakinėja kada reikia sukti į kairę, o kada į dešinę. Pirmą kartą savo pastabumu važiuojant mašina jis mus nustebino prieš gerus tris mėnesius. Tuomet po savaitgalio išvykos grįžinėjome magistrale namo, artėjant išvažiavimui į mūsų miestuką Domas garsiai sušuko "desne suk". Labai nustebome iš kur jis žino, vis tik ne taip dažnai važinėjame tuo keliu... Na o po tos dienos jis mums pastoviai pradėjo sakyt kada į kurią pusę turim sukti, degant raudonai šviesoforo šviesai liepia sustot, sulaukęs žalios ragina tėtį pradėt važiuot. Namie žaisdamas su mašinėlėmis vis sakydavo "dodo stot, zalia vūū", todėl  nusprendėm - laikas mums pasigaminti šviesoforą. Jam pasigaminti mums prireikė sulčių pokelio, virtuvinių rankšluostėlių ritinėlio, guminio popieriaus (Moosgummi), lipukų, bei akrilinių dažų.

Paskutiniu metu Domas labai pamėgo įvairias mašinų trasas.  O pas močiutę žinoma tokio daikto nėra, tad šiandien šiek tiek pafantazavom ir pasigaminome patys.  Gavosi visai neblogas tiltas, su kuriuo Domas mielai žaidžia. Manau  atradę dar keletą tuščių dėžučių pasidarysime visą miestą.

Vis atrodė taip toli, bet skrydis į Lietuvą jau čia pat.  Todėl su Domu nusprendėm pasigaminti lėktuvėlį. Jį darėme iš nuo virtuvinių rankšluostėlių likusio ritinėlio. Dar mums prireikė šiek tiek kartono lėktuvo sparnams ir uodegai. Kaip visuomet spalvinimo darbas atiteko Domui.  Labiausiai Domui patiko piešti lėktuvui langus, kiekvienas langutis - tai jo pirštuko antspaudas.