Tradiciškai Šv. Velykoms mes kepame morkų pyragą, tik kasmet stengiamės papuošti jį vis kitaip. Šiemet nutarėm jį padaryti krepšelio formos. Domas lėkė į guminukų parduotuvę ieškoti būsimam krepšeliui rankenos, kurią leidom jam išrinkti pačiam. Tik papuošimui skirtas kakavinis kremas šįkart gavosi nelabai vykęs. Dėl to labiausiai nusiminė mūsų tėvelis, o Domas vis jį guodė, kad krepšelis ir taip gražus, jam jis labai patinka ir kitokio jis visiškai nenori. Valgomą žolytę kaip visuomet dariau su česnakų spaustuvu. Pievos gamybai jis labai puikiai tinka. Jei ne Domo žaidimai su plastilinu manau pati šio įrankio tortų puošimui niekada nebūčiau sugalvojus išsitraukti.

Man daugiau saldumynų šiai pavasario šventei gaminti nesinorėjo, tačiau Domas taip norėjo kepti sausainius, kad pasidavėme. Paskutiniu metu jis taip kantriai kočioja, spaudo formeles, sausainėlius deda pats į kepimo skardą, kad nebeatsispiriu jo prašymams kepti sausainius. Šįkart kepėm sausainius - kiaušinukus. Donatas iš pačio ryto išvirė citrininį kurdą (Lemon Curd). Gaminom jį pirmą kartą, bet tikrai nepaskutinį. Tai nepaprastai skanus, sodrus, gaivus kremas. Juo pertepti sausainiai gavosi ne tik, kad panašūs į tikrus kiaušinius, bet ir labai skanūs. Recepto manau neversiu, internete pilna šio kremo ir lietuviškų ir angliškų receptų, o mes darėme pagal štai šį vokišką.
Sausainiams tešlą gaminome taip pat labai paprastą. Jiems reikėjo:
150 g sviesto,
vanilinio cukraus,
75 g cukraus pudros,
1 v.š. pieno,
150 g miltų,
75 g krakmolo,

sviestą ir cukrų išplakti iki purumo. Įmaišyti miltus, pieną bei krakmolą. Tešlą iškočioti, dėti į kepimo skardą bei kepti apie 11 minučių 200°C  įkaitintoje orkaitėje. Viršutiniąją skylėtą sausainių dalį aptepti cukraus pudros bei citrinos pudros glajumi. Sausainius be skylės aptepti citrininiu kurdu bei sulipdyti su skylėta pusele.

Dalį sausaininių kiaušinių išdalinom kaimynams, kitus pasimėgaudami sukirtome mes.

Galvojau šiemet taip ir liksime neragavę naminių meduolių. Jei ne Domas taip būtų ir buvę, tačiau jis atkakliai beveik dvi savaites prašė kepti. Neatsilaikiau jo prašymams ir paskutinį advento savaitgalį suminkiau tešlą. Išbandžiau naują receptą iš puslapiuko, kuris jau penkis metus mano ištikimiausias padėjėjas virtuvėje. Apie 90 % mūsų virtuvėje ruošiamų patiekalų receptų rasti būtent jame.  Jame gausu ir šventiškų, ir kasdieniškų, ir netradicinių receptų. Netgi lietuviškų šaltibarščių receptą jame užtikau. Deja, jie vertinami neįspūdingai, pažiūrėjus vertinimus nekiltų noras pabandyti. Aš visuomet gaminu tik tuos, kurie populiariausi, vertinami geriausiai, todėl nė vienas receptas dar nenuvylė. Šiemet kepti meduoliai taip pat gavosi labai skanūs. Kas mane labiausiai sužavėjo, kad ir po penkių dienų stovėjimo meduoliai minkštutėliai, tikiuosi tokie liks iki Kalėdų. Šiemet labai džiaugiausi, kad man atiteko tik pagaminti tešlą. Kočiojimą, formelių spaudimą, bei kepimą palikau vyrukams.

Pirmiausia Domas prikepė įvairių kalėdinių formų meduolių, o iš likusios tešlos tėtis išpjaustė įvairių dydžių trikampius, iš kurių sumovė eglę. Puošimo darbai kaip visuomet atiteko Domui.

Apsisuko metų ratas, stovi vėl meduolių namas.

Ech, tie moliūgai. Be jų rudenio nebeįsivaizduoju. Jie ne tik žavūs pažiūrėti, bet ir nepaprastai skanūs. Valgom, valgom, ir niekaip neatsivalgom. 

Paprastai bandom vis naujus receptus,  tačiau turim keletą mylimų, kurie kartojasi itin dažnai. Vienas tokių - moliūgų ir apelsinų desertas.
Jam reikės:
600 g moliūgo
3 apelsinų
2 v.š. medaus
1/8 l apelsinų sulčių
1 a.š. cinamono
1 a.š. vanilinio cukraus
200 g grietinėlės

Moliūgą supjaustyti plonomis riekelėmis. Apelsinus nulupti, pašalinti žievelių vidinę baltąją dalį bei supjaustyti. Moliūgus, apelsinus bei medų sudėti į puodą bei maišant karamelizuoti. Praskiesti apelsinų sultimis, paskaninti cinamomu bei vaniliniu cukrumi, pavirti kol moliūgai suminkštės. Masę sutrinti blenderiu bei atvėsinti.
Grietinėlę išplakti. Moliūgų masę bei grietinėlę sluoksniais sudėti į desertinius indelius.

Mėgstamiausia Domo veikla virtuvėje gaminti varškėtukus bei sausainius. Varškėtukus gaminam gan dažnai, o sausainius - tik prasidėjus šaltam rudeniui. Vasarą jų kepti, nors ir yra pageidaujančių, neprisiverčiu. Pirmieji sausainiai, kuriuos kepėme šį rudenį - paršiukai. Užtikau juos viename bloge. O parodžius Domui nebebuvo galimybės ilgai atidėlioti jų kepimo. Mūsų kepėjėlis tiek spirgėjo, kad nori nenori teko eiti minkyti tešlos. Sausainiai gavosi tikrai skanūs, tad sekantis jų kepimas jau suplanuotas.

Paskutinį pusmetį kepam kaip niekad daug pyragų. Paprastai išbandome vis naujus. Patikusių receptus žadu išsisaugoti, bet tai tik ir lieka pažadais. Kai prireikia kepti ieškau vėl naujų receptų. Vienintelis pyragas, kuris namuose gan dažnai kartojasi - Domo pyragas. Jį taip ir vadiname, nes tik šį pyragą Domas mielai valgo. Kitus būna paknebinėja ir palieka. O šio vis negana, netgi visas sudedamąsias dalis žino ir žinoma pats sumaišo. Man belieka sužiūrėti tik produktų svorius.

Domo pyragui reikia:

200 g uogų (dažniausiai naudojame avietes, mėlynes ar kepame be uogų)
125 g sviesto
200 g cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
3  kiaušiniai
250 g natūralaus jogurto
1 a.š. kepimo miltelių
260 g miltų
1 pokelis pudingo miltukų.

Viską sumaišyti ir kepti apie 40 minučių. Skanaus!

Vieni šaldytus bananus prisimena iš  vaikystės, kiti jau seniai juos saviems vaikams gamina, o mes apie juos išgirdome vos prieš kelias dienas ir iškart nutarėme išbandyti.  O bandyti tikrai vertėjo, tai tobulas vaikiškas desertas karštai vasaros dienai.  Be to vaikai šiuos vaisinius ledus gali pasidaryti patys. Domas tiek džiūgavo, kad pats gamina ledus. Pats lupo ir pjaustė perpus bananus.

Į supjaustytus bananus Domas įkišo ledams skirtus medinius pagaliukus.

Pirmuosius paruošiamuosius darbelius mes darėme prieš pietų miegelį, o likusius po jo. Prieš mirkant bananus šokoladiniame glaiste reiktų bent pusę valandos juos pašaldyti šaldiklyje. Šaltus bananus lengviau dengti šokoladu, šokoladas stingsta greičiau, tad nereikia baimintis, kad pusę jo nuvarvės.

Dar kelias valandas pašaldę bananuns šaldiklyje puolėme jų ragauti. Bananiniai ledai gavosi išties skanūs, negalvojau, kad bus taip skanu.

Nemėgstu virtuvėj turėti produktų, kurių žinau nebus progos artimiausiu metu panaudoti, arba tokių, kurių tiesiog nežinau kur panaudoti.  Taip jau geras mėnuo  akis užkliūdavo už nemažo moliūgų sėklų maišelio liūdnai gulinčio vienos spintelės kamputyje. Šeimynos jų vienų kramsnoti neįkalbėjau, salotose taip pat jos mums nelabai patiko, tad pagalbos nutariau ieškoti mėgstamiausiame receptų puslapyje, kuris jau daugiau nei keturi metai geriausias mano patarėjas maisto gaminimo klausimais.
Jame radau moliūgų sėklų sausainėlių receptą, turintį  labai daug gerų atsiliepimų,  tą patį vakarą išbandžiau ir aš. Namuose visiems jie taip patiko, kad vos baigus suvalgyti gavau prašymą vėl juos kepti. Ką gi turimos moliūgų sėklos jau į pabaigą, teks ieškoti kur jų įsigyti patiems mūsų mažame miestelyje.

Sausainiukams reikės:

300 g miltų
200 g kambario temperatūros sviesto
120 g maltų moliūgų sėklų
100 g cukraus pudros (aš dėjau gerokai mažiau)
1 pakelio vanilinio cukraus
pusę a.š cinamono
tarkuotos citrinos žievelės

Iš visų sudedamųjų dalių suminkyti tešlą bei valandai padėti į šaldytuvą.
Suformuoti mėnuliukus bei kepti iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 12 minučių.

Skanaus!