Vokietijoje mamos diena švenčiama savaitę vėliau nei Lietuvoje. Mes lietuviškąją mamos dieną pasveikinome ten gyvenančias mamas, o savuose namuose šventėme vokiškąją mamos dieną. Diena buvo nuostabi, milijonas apkabinimų bei bučkių, šimtai Domo komplimentų. Mūsų padauža panorėjęs gali būt nepaprastai meilus, šiltas, supratingas. O ir mažylis dalino šypsenas. Ech, kaip gera būti dviejų žavių berniukų mama.

Gavau nuo Domo ir dovanėlę, kurią jis su auklėtojomis darė darželyje. Šis ne tik labai žavus, bet dar ir naudingas darbelis papuošė mūsų virtuvės sieną.

Po šalnų pradėjo lyti,
Kurkė pievoje Varlytė,
Kurkė, maudėsi klane,
Ir neaišku, nežinia,
Nuo vandens ar nuo kurkimo
Ėmė, vargšė, ir užkimo.

Negirdėję tokio gando,
Visos varlės nusigando.
Susirinko pabaly
Balto Dobilo pily,
Ir pasikvietė sumanią
Pievų Daktarę Kamanę.

Pievų Daktarė Kamanė
Daug žinojo, daug išmanė,
-Gulk, Varlyte, po lapu.
Susirgai žaliu gripu.
Dieną, kitą pagulėsi...
Na, ir kurkti vėl galėsi!
                          /Martynas Vainilaitis/

Lietuvoje pražydusių snieguolių dar nematėme, o kai grįžome namo į Vokietiją pirmosios pavasarinės gėlytės buvo jau nužydėję. Tačiau jų dar taip norėjosi, tad su Domuku nutarėm snieguoles nulipdyti iš plastelino. Vieną žiedelį padariau aš, o visus likusius Domas.

Nepaprastai mėgstu darbelius, kuriuos Domas daro vienas bei tuos, kuriuos daro ne su mano, bet tėvelio pagalba. Paskutinis mano vyrų darytas darbelis - gėles, kurias gavau dovanų kovo 8-osios proga.

Prasidėjus pavasariui labai apleidau blogą. Apleidau ne tik jį, bet ir kompiuterį, bandau atsikratyti sėdėjimo prie kompiuterio manija. Deja, deja ilgai neatsilaikysiu. Juolab, kai žinau, jog po nepilnos savaitės pas mane atkeliaus naujutėlis kompiuteris. Senasis tapo tinkamas tik naršymui internete, tad nenuostabu, kad jį šiek tiek nustūmiau į šoną.
Didžiąją dienos dalį su Domu praleidžiame lauke, po truputį Domas pradeda mėgti ir mūsų kiemą.

Iki tol, kol kieme nepastatėme smėlio dėžės jis jame nenorėdavo praleisti nei minutės. Išėjus į lauką iškart griebdavo dviratuką ir prašydavo važiuoti kur nors toli, į mišką, žaidimų aikštelę, ar pažiūrėt traukinuko bėgių. Man taip pat smagiau išeiti pasivaikščioti į vis kitas vietas, nei laiką leisti savame sodelyje. Vis svarstau ar ateis laikas kada pajusiu malonumą gyventi nuosavame name. Gaila man saulėtų savaitgalių, kuriuos turi leisti tvarkantis namo aplinką. Mieliau būtų išvykti į vieną ar kitą vietą, juk tiek yra gražių neatrastų vietų, nuostabios gamtos, kurią norisi pamatyti.
Neapleidome su Domuku ir darbelių. Vakar nutarėm jau po truputėlį ruoštis Velykoms. Iš rūsio atsinešėm velykinių dekoracijų dėžę, pasipuošėme namus, darėme ir vieną darbelį iš kiaušinukų. Aistra kirmėlytėms vis dar nesibaigia, tad nenuostabu, kad ir pirmasis velykinis darbelis - kirmėlytė.

Visiškai netikėtai gavosi vienas bendras mūsų trijulės Valentino dienai skirtas darbelis. Domui labai patinka visur segioti skalbinių segtukus. Kad nebūtų segiojimas visuomet beprasmis vakar daviau jam tuščia skardinę, kurią jis mielai apsagstė segtukais. Šiandien ryte į Domo iš skardinės bei segtukų pagamintą vazonėlį pasodinau baltąjį jacintą. Na, o po pietų kai kepėme sausainius Donatas padarė širdelę, kuria papuošėme vazonėlį su gėlyte.

Šią savaitę darbelius iškeitėm į buvimą sode, kieme, vaikščiojimą po mišką, mėgavimąsi pavasarišku oru.  Vos papusryčiavę lekiam į lauką, grįžtam, pavalgom pietus, nusnaudžiam ir vėl laukan.  Domui toks laiko leidimo būdas labai patinka, tačiau grįžęs iš lauko visuomet primena, kad norės daryti ir darbelį, tik deja tam laiko nelabai bebūna, sugebėjom per visą savaitę padaryti tik vieną darbelį bei nupiešti vieną vienintelį piešinį. Nors lauke darbeliai ne ką prastesni, miške rinkom kankorėžius, skaičiavom šakutes, kol aš plepėjau su kaimynu Domas sodelyje su iš miško parsinešta pušies šaka išrausė duobę. Kai paklausiau kodėl jis kasa duobę, Domas  man nė nesusimastęs atsakė, jog jis šiandien kurmis, žemėse ieškantis ko nors gero. Matyt suradęs panorės dar ir kelnių su didelėmis kišenėmis. Pasaka apie kurmį, kuris norėjo pasisiūti kelnytes šiomis dienomis viena mylimiausių. Būdama maža ir aš ją labai mėgau, tai viena mėgstamiausių mano vaikystės pasakų.

Deja, šios savaitės darbelis su kurmiu visiškai nesusijęs. Mes piešėme lietsargį. Domukas nuspalvino vienkartinę lėkštę, tuo tarpu aš iš vielos išlanksčiau jam kotą, kurį vėliau apvyniojome tampomu popieriumi, kurio spalvą išrinko Domas.

Domas ryte ilgai pro langą stebėjo paukščiukus, o kai pabodo atlėkė pas mane prašydamas eiti daryti darbelius. Kai paklausiau ką norėtų šiandien daryti, entuziastingai atsakė - paukščiuką.  Paukščiukams  prireikė didesnių bei mažesnių plastmasinių butelių kamščių, tampomo popieriaus, akyčių bei klijų.
Pirmiausia ant žalio kartono lapo suklijavome paukščiukų kūnelius bei galvytes. Domas išrinko jiems akytes, kurias pats priklijavo.

Paukščių sparnelius, snapelius, saulės spinduliukus bei žolę darėme iš tampomo popieriaus. Aš padariau snapelius, šiek tiek padėjau Domui pagaminti sparnelius, o žolytę, debesėlius bei saulę darė jis pats.

Maniau paveikslas jau baigtas, bet Domas panoro paukščiukams nupiešti dar ir kojytes.