Nepaprastai mėgstu darbelius, kuriuos Domas daro vienas bei tuos, kuriuos daro ne su mano, bet tėvelio pagalba. Paskutinis mano vyrų darytas darbelis - gėles, kurias gavau dovanų kovo 8-osios proga.

Domas pavasarį, per gimtadienį, sulaukė siuntinio nuo pusseserės Sofijos. Jau tą pačią dieną panoro būtinai ką nors nusiųsti ir jai. Tuomet sutarėm laukti rudens, Sofijos penktojo gimtadienio.  Milijonus kartų klausė kada gi ateis spalis, mėnuo kai bus tiek daug įvykių - taps vyresniuoju broliu, galės nusiųsti dovaną Sofijai bei sulauks atskrendančios močiutės.  Kadangi spalis prasidėjo vos prieš keletą dienų, tai iš taip laukiamų trijų įvykių išsipildė dar tik vienas. Sofijai dovaną išrinkom gan seniai, buvo belikę padaryti atvirutę. Domas keletą savaičių jas gamino kone kasdien.  Griebia lapą, užrašo Sofia, ima kitą, nupiešia mašiną, ant trečio pusseserei užrašo savo vardą. Taip piešė bei rašinėjo, kol galų gale prisiruošiau kartu su juo padaryti atviruką, kurį nebepadėjome į vis didėjančią piešinių krūvą, o išsiuntėme. Įdomiausia, kad dovaną į siuntinių dėžę jam buvo įdėti visai nesvarbu, svarbiausia buvo, kad  į ją patektų atvirukas. Stengėsi jį įpakuoti taip, kad nesusilamdytų bei gražus ir sveikas pasiektų Sofijos namus.

Domas vis dar labai mėgsta delniukų antspaudus. Skirtumas tik tas, kad seniau pridėliojęs rankytės antspaudų toliau dar piešdavo pirštukais, o dabar iškart lekia nusiprausti rankų, stveria teptuką ir piešia stengdamasis nebeišsiterlioti. Paskutinį kartą delniukų pagalba Domas piešė medūzas jūroje. Po atostogų prie Baltijos jas prisimena itin dažnai,  norint atsakyti į visus jo klausimus teko ir man šiek tiek daugiau pasiskaitinėt apie šias būtybes. O kai bepiešiant pasiūliau joms nupiešti akytes, jis mane išbarė, negi mamyte dar nežinai, kad medūzos akyčių neturi.

Sekmadienio popietę praleidome prie nedidelio ežero. Domas važinėjosi dviratuku, maitino antytes, o daugiausiai dėmesio skyrė gulbėms, kurių tame ežere neįprastai daug. Labiausiai jį sužavėjo gulbių šeimyna su jau paaugusiais gulbiukais. Jie dar pilki, turintys vos po keletą baltų plunksnų.  Grįžęs namo Domas iškart panoro piešti gulbes, tačiau tai atidėjom šiandienai. Ryte perskaitę pasaką apie bjaurųjį ančiuką, išsitraukėme melsvą popieriaus lapą bei dažus. Piešinukai su delniukų antspaudais Domui suteikia vis dar daugiausiai džiaugsmo.

Jau gana seniai norėjau išbandyti dažus skirtus piešti ant medžiagos, tačiau prisiruošiau tik prieš Kalėdas. Pirmasis mūsų bandymas - kalėdiniai maišeliai su mūsų trijų rankų antspaudais.  Piešimas suteikė malonumą visiems mums trims, nedažnai pasitaiko proga piešti kartu. Donatas gali ką nors išpjauti, išdrožti, tačiau prie dažų, piešimo prisiliesti neprisiverčia. Būna Domukas nori kartu su tėveliu eiti piešti, o jis jį visuomet įtikina, kad geriau piešti su mamyte. Nuo šio malonumo išsisukinėja kaip išmanydamas. Tačiau maišelių gamyba buvo patenkintas, nes tereikėjo nudažyti delniukus bei juos prispausti prie medžiagos.

Šiandien Domuko darželyje viena didžiausių metinių švenčių - padėkos diena. Vaikai jai ruošėsi visą mėnesį.  Šių metų šventės tema - obuoliai. Tad vaikučiai darė pačius įvairiausius darbelius su obuoliukais ir apie obuoliukus. Domui labiausiai patiko štampavimus su obuoliais, tai vienintelis darbelis, apie kurį mums pasakojo net kelias dienas.  Gaila, tik kad šventėje mums nepavyko sudalyvauti, Domukas vis dar serga, todėl šią savaitę laiką leidžiame namuose. Dar ir fotosesiją darželyje praleisime, tai būtų buvę vienintelės nuotraukos iš pirmojo Domo darželio, kurį jis lankys tik iki lapkričio vidurio.

Na, o namuose šiandien vėl piešėme. Domas pageidavo piešti medį, vakar matyt labai patiko.  Mūsų vis dar vienas mėgstamiausių piešimo būdų - įvairūs rankyčių antspaudai. Tad ir medžio kamieną nusprendėm padaryti iš tokio antspaudo. Prie tokio kamieno labiausiai tiko lapukai - Domo pirštukų antspaudukai.

Šiandien Amerikoje senelių šventė. Įdomu kodėl mes lietuviai neturime tokios šventės. Argi nebūtų gera vieną šventinę dieną metuose skirti mūsų močiutėms ir seneliams. Kad Amerika ir dar kelios šalys turi tokią šventę sužinojau tik šią savaitę. Domuką visai dienai buvome palikę pas draugus, kur jis šauniai praleido laiką. Pramogų tądien vaikams buvo iki soties. Domas su šypsena veide pasakojo ką veikė, o labiausiai didžiavosi savo dovanėle seneliams, kurią "mažojoje Amerikoje" darė su kitais vaikučiais.

Porą savaičių "atostogavau". Na tas tariamas atostogavimas tik dar labiau išvargino. Buvau nusprendus prasidėjus mokinukų atostogoms mokyklose, darželiuose, įvairiose mokyklėlėse ir panašiai bent porą savaičių daugiau laiko skirti sau. Šiam mano sprendimui nuo pat pirmos minutės Domas įnirtingai priešinosi. Darbelių nedarymas, per mažai laiko skirto piešimui, žaidimams su mama jam pasirodė nepakeliamas. Namuose be graudulingo "Domo mamyte komm" beveik nieko kito nesigirdėjo. Domas vis dar vienas pažaisti nesugeba nei penkių minučių. Tad iš esmės to tikro laiko sau buvo tik tuomet kai Domas miegojo. Tiesa, miegojo tas dvi savaites jis itin mažai, nes tiek lauke, tiek kambaryje buvo nežmoniškai karšta. Naktį kambaryje geriausiu atveju atvėsdavo iki 29°C nors langai visuose kambariuose buvo atviri. Dažnai prieš 6 ryto jau tekdavo kartu su Domuku stumdyti mašinėles. Didžiausias šių savaičių pliusas tas, kad buvo galima iki valios pliuškiantis lauko baseinuose.

Džiaugiuosi, kad šiandien pagaliau atvėso, nors daugelis to vėsiu gaiviu oru nepavadintų, nes termometras lauke rodo  29,4 °C. Na o mums po beprotiškai karštų dienų tai tikra atgaiva. Iš pat ryto iš spintos traukėme dažų dėžę ir puolėme piešti. Domo pageidavimas buvo piešti žuvytes. Pirmasis mudviejų piešinys buvo žuvytės iš delniukų antspaudų.



Vėliau Domas piešė kojytėmis. Trepsėjo, šokinėjo ant lapo patenkintas. Šis pešimo būdas gal būtų ir man smagus, jei nereiktų stebėti kiekvieno žingsnio, stengiantis išvengti spalvotų grindų. Teks keliauti pirkti neperšlampamą staltiesę, tuomet galėsime kurti įvairius paveikslus kojyčių pagalba.


Tuo mūsų piešimai nesibaigė. Po to kai nusiprausėme, Domas atnešė dar ir flomasterių dėžę. Manęs prašė piešti daug daug žuvyčių. Aš piešiau kūnelius, o jis akytes bei vandens burbuliukus.