Ir vėl mes vieni. Taip gera buvo sulaukti svečių iš Lietuvos. Domas bene kasdien su močiutė keliavo į mišką, rinko rudens gėrybes, važinėjosi dviratuku, žaidė miške esančioje žaidimų aikštelėje. Sode grėbė lapus, mėgavosi saulėtu rudeniu. Na, ir žinoma darbelių nepamiršo. Vakar, prieš atsisveikinant, jiedu iš miške rastų gėrybių gamino paukščiukų šeimyną. Tiesa, Domas nesutiko paukščiukams padaryti  natūralias akis, tad klijavo taip jo pamėgtas plastmasines akeles.

Šiemet, kaip ir pernai, į vaikų darželio darbelių vakarą išsiuntėm tėvelį. Kartą per metus, prieš Šv. Martyną sumigus vaikams darželyje susirenka tėveliai gaminti žibintų. Šįkart vaikai galėjo patys išsirinkti, kokio norės žibinto. Mūsiškis pasirinko bitutę, kurią tėvelis gamino geras dvi valandas. 

Tėvelių pagaminti spalvingi žibintai keletą savaičių puošė darželį, o vakar sutemus iškeliavo į eiseną skirtą Šv. Martynui.  Myliu šią šventę, pasivaikščiojimą tamsų vakarą žibintų šviesoje, dainuojančius vaikus, bendrą šiltą šios dienos atmosferą, o svarbiausia šios dienos pagrindinį šūkį "Kas pasidalina su kitu, tas laimi".

Domas labai mėgsta vakarieniauti žvakių šviesoje. Kad nebūtų nuobodu visad stebėti įprastas žvakutes, Helovyno proga jas pakeitėme vaiduokliukais, kuriuos Domas gamino iš tuščių stiklainių bei binto. Tiesa, į vaiduokliukus dėjome elektrines žvakutes, nes Domui pasirodė įdomu ne tik į juos pažiūrėti, bet ir pažaisti.

Dar vienas Domo darytas ežiukas. Šįkart iš popieriaus, bei kelių medžio lapų. Tai pirmasis darbelis, kurį jis darė kartu ne su manimi ar tėveliu, o su pas mus besisvečiuojančia močiute.

Oi ežy, ežy, ežy,
Ką spygliukuose neši?

- Ogi matot, ripu tapu, -
Visą šūsnį klevo lapų.

Rausvą obuolį iš sodo,
Štai ir viskas, kaip atrodo.

Kartais atrodo, kad mūsų sode nieko naudingo neauga, o kartais man jis tikras lobynas. Jei pavasarį nebūčiau rovus visko iš eilės, nesugebėdama atskirti piktžolių nuo dekoratyvinių augalų, to gėrio būtų žymiai daugiau. Na, bet kiek yra tiek gana. Užtenka ir akiai pamaloninti ir darbeliams padaryti.  Kad ir prieš keletą dienų Domas išlėkė vos kelioms minutėms į sodą, pririnko įvairiausių lapų iš kurių per sekantį pusvalandį suklijavo rudenišką medį.

Prieš keletą savaičių visiškai netikėtai mūsų namuose atsidūrė rudeniškų darbelių knyga. Joje daug žavių idėjų darbeliams iš gamtinių žaliavų. Man patiko bene visi darbeliai, o Domą labiausiai sužavėjo moliūginis voratinklis bei šalia jo tupintis žavus moliūginis voriukas. Vos juos pamatęs panoro pasigaminti.  Tačiau rugsėjį skaptuoti moliūgus mudviem su Donatu pasirodė ankstoka, tad nutarėm palaukti bent jau spalio pirmosios dienos.  Oi kaip Domas nekantravo, vis klausė kada darysim, kasdien vartė knygą ieškodamas voriuko nuotraukos, o įsigijęs mažą dekoratyvinį moliūgėlį nešiojosi jį visur kartu.  Vis galvojau ar jo uodegėlė Domo žaidimus atlaikys, bet atlaikė ir voriuką šiandien Domas pasigamino.
Pati nemaloniausia procedūra Domui pasirodė moliūgo skaptavimas. Veido išraiška besidarbuojant tikrai nebuvo pati žaviausia, tačiau nepaisant to kuo daugiau sėklyčių iš moliūgo vidaus stengėsi iškrapštyti pats.

Na o pati smagiausia voratinklio bei voro gamybos dalis Domui buvo dantų krapštukų smaigstymas į moliūgą ant kurių vėliau kartu su tėveliu vyniojo siūlą.

Pagaminus voratinklį beliko voriukui pritvirtini aštuonias kojytes, priklijuoti akutes bei vakare moliūgo viduje uždegti žvakutę.

Pats mieliausias laikas darbeliams - ruduo. Tereikia bent trumpam ištrūkti į gamtą ir jau turi pilnas kišenes įvairiausių darbeliams tinkamų gėrybių. Iš gamtinių medžiagų padaryti darbeliai vis tik patys šilčiausi. Joks, kad ir gražiausiai išmargintas popieriaus lapas neprilygs rudenėlio nuspalvintiems medžių lapams. Domas kasdien parsineša po kaštoną, kankorėžį, šakelę ar gilę. Pasakoja, kad iš jų būtinai būtinai darys darbelius. Tik deja, visko panaudoti nespėjame, paskutiniu metu trūksta ne tik laiko, bet ir geros savijautos. Kaip bebūtų, per savaitę bent porą ar trejetą popiečių vis tik skiriame darbeliams. Prieš keletą dienų gaminome rudeniškus paukščiukus. Nors pasak Domo tai bitutės, kurios labai daug dūzgia, o medų rinkti tingi.

Na kaip naujieji gyviai vadinasi ne taip ir svarbu, svarbiausia, kad juos gaminti buvo itin smagu. Domas vis lakstė į sodą tai nuskinti dumplūnės žibinto, tai surasti samanų ar lapų sparniukams. Vieno paukščiuko sparneliams  lapų nuskinti nepavyko tad nutarė atsinešti tampomo popieriaus. Gera stebėti jo entuziazmą, norą vis kažką naujo pasigaminti pačiam. Man belieka sėdėti, stebėti, bei šiek tiek pagelbėti surinktas gėrybes suklijuoti.