Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją švenčiama pagoniška senovės germanų pavasario pradžios šventė - Valpurgijos naktis. Šios šventės centras - Harco kalnai. Pasak mitų senovėje ant aukščiausio Harco kalno Brokeno Valpurgijos naktį velniai ir raganos keldavusios puotą, orgijas. Dabar puotas skambant muzikai, kūrenantis laužams kelia iš viso pasaulio susirinkę persirengėliai.

Sudalyvaome ir mes šioje mistiškoje šventėje, tiesa ne naktinėje, kuomet raganų šokiai vyksta lig saulės patekėjimo. Dienos metu organizuojama Valpurgijos nakties šventė vaikams. Šventė prasideda raganų bei velnių eisena miestelio gatvėmis. Raganos šūkauja, gazdina, šoka, mosuoja savo ilgomis šluotomis. Kadangi Domui ilgą laiką persirengėliai nebuvo prie širdies, apie raganų šventę pradėjome pasakoti jam prieš porą savaičių, kuomet prailgintą keturių dienų savaitgalį nutarėm praleisti Harco kalnyne. Manau pasakojimai labai padėjo, nes Domas raganų nebijojo. Baugino tik viena, vyresnioji ragana, kuri "skraidė" garsiai šūkaudama žmonių minioje.

 

Mane labiausiai sužavėjo mažosios raganaitės, jų emocijos, vaikiški raganų šluotų šokiai.

Po eisenos miestelio parke vaikams buvo rodomas spektaklis apie gerąją ir blogąją raganas. Domui jis labai patiko, 45 minutes sėdėjo, plojo, o paskui mums pasakojo raganų nuotykius.

Po oficialiosios dalies sekė raganiški žaidimai ir vaišės. Buvo galime didžiuliame laužo šildomam kubile išsikepti raganų duonos, pajodinėti ant šluotų, netgi atlikus tam tikras užduotis vaikai galėjo gauti raganos arba velnio diplomą. Domas sėkmingai įvykdęs tris užduotis - greitąjį jojimą ant raganos šluotos, ugnies kamuolių mėtymą į "pragarą" bei velnio ratų valdymą - diplomą žinoma gavo.

 

Ką gi namuose turime diplomuotą velniuką. Gerai jog juo leidžiama būti tik vieną dieną metuose, tik kažin ar mūsiškis laikysis šio nurodymo :)
Na ir vaikų šventės pabaigai žaidimai šiene. Mėtydamiesi, vartydamiesi jie buvo tokie laimingi...

Kiekvieną trečiadienį Domo darželyje būna bendri pusryčiai, kuriuos ruošia auklėtojos, neretai vaikai joms padeda. Būna visi kartu maišo, minko, kepa, verda. Švenčių metu trečiadienio pusryčiai virsta teminiais. Kad ir praeitą trečiadienį vaikai su auklėtojomis ruošė tradicinius vokiškus velykinius pusryčius. Virė kiaušinius, kepė velykinę pynę, deja ji Domui nepatiko. Domas begalo didelis bandelių gerbėjas, bet jei pamato bent viena raziną susiraukia ir net neberagauja.

Nors oras buvo lietingas, po pusryčių vaikai ėjo į šalia darželio esantį mišką tikėdamiesi ten sutikti Velykų Zuikį. Visų džiaugsmui pirmąsias zuikučio pėdas išvydo jau prie darželio vartelių. Toliau jų buvo daugiau, tačiau zuikio vaikai nesutiko. Pasak Domo jie buvo per garsūs, todėl zuikis pabijojęs vaikų šūksnių pasislėpė. Tiesa, dovanėlių vaikams nepamiršo. Krepšelius su saldumynais taip mylimas Velykų Zuikis išslapstė miške už medžių.

Kiekvienas suradęs krepšelį turėjo garsiai padėkoti zuikučiui. Domas, kitaip nei likę vaikai, dėkojo baltam Velykų Zuikiui. Netgi su auklėtoja susiginčijo dėl zuikio spalvos. Auklėtoja jam bandė paaiškinti jog zuikis rudas, tačiau mūsų užsispyrėlis nepasidavė. Pasak jo Velykų Zuikis baltas it sniegas.

Ryte pabudai itin geros nuotaikos. Kone valandą krykštavai, žaidei su pusbroliukų paskolintais žaislais. Nutarei pasnausti, miegelis buvo saldus tačiau trumpas. Norėjosi, kad pamiegotum ilgiau juk šiandien tau bei mums labai svarbi diena. Šiandien tapsi ne tik mūsų bet ir Dievo šeimos nariu, atgimsi per vandenį ir žodį...
Tavo pirmajam sakramentui pradėjom ruoštis prieš keletą mėnesių. Prieš priimant didžiausią tau skirtą Dievo dovaną norėjom tinkamai pasiruošti, pirmiausia dvasiškai. Vakarais tau bei tavo broliui sumigus skaitėme Šventąjį Raštą. Daugiausia dėmesio skyrėme Psalmynui. Jame tiek daug tikėjimo ir meilės.  91-osios psalmės vienuoliktąją eilutę pasirinkom tavo krikštynoms. Užrašėme ją ir ant krikštynų kvietimų, kuriuos išsiuntėme patiems artimiausiems šeimos nariams bei draugams. Su dauguma dar neteko tau susipažinti, bet kai pamatysi suprasi kaip jie visi tave myli, tavimi džiaugiasi, liūdi toli nuo tavęs gyvendami.

Krikšto tėvelius rinkome labai atsakingai. Jais taps mūsų draugai, kuriuos sutikome besimokindami universitete. Tavo būsima krikšto mama itin šilta, jautri, kruopšti bei rūpestinga. Būsimas krikšto tėvelis didelis, protingas, linksmas žmogus. Manau su jais visuomet galėsi pasikalbėti, rasi ko iš jų išmokti.
Šiandien šiek tiek po pirmos valandos į tavo močiutės Laimos namus, kur mes šiuo metu apsistoję, atvyko būsimi tavo krikšto tėveliai, kurie iškart ėmėsi tavo globos.  Kartu su tavo krikšto mamyte aprengėme tave šventiniais rūbeliais. Juos mezgiau pati, norėjau šiltų, su meile pagamintų rūbelių. Pirkome tik baltą striukytę bei marškinėlius. Batukus, kepurytę, kelnytes, megztuką bei laikiklį čiulptukui tau bemiegant mezgiau kone tris savaites. Į tavo vaikystės prisiminimų dėžutę būtinai juos įdėsiu. Užaugęs galėsi pažiūrėti koks mažutis buvai didžiąją krikštynų dieną.

Tave išpuošę vykome į bažnyčią, kur mūsų laukė naujasis bažnyčios kunigas. Tikėjausi, kad krikšto sakramentą tau suteiks tas pats kunigėlis, kuris sutuokė mudu su tėveliu bei pakrikštijo tavo brolį, bet deja jo šioje bažnyčioje nebėra.  Naujasis kunigas pakvietė visus sustoti prieš altorių.  Mes, tavo krikšto tėveliai, seneliai, prosenelė, brolio krikšto tėvai bei mano krikšto mama bus liudytojai tavo gimimo iš Dvasios, jų akivaizdoje po keleto minučių tapsi tikru Dievo vaiku. Krikšto tėvelio glėbyje jauteisi saugiai, keletą kartų zirztelėjai, bet tik todėl, jog nemėgsti šiltų rūbų varžančių tavo judesius. Vilkėdamas striukę negali pakramtyti pirštukų, o to tau šiuo metu labai reikia. Besikalantys dantukai neleidžia atsipalaiduoti.
Po krikšto visi ėjome į šalia bažnyčios esančią foto atelje.  Nusifotografavai su visais svečiais, krikšto tėveliais, mumis bei su broliuku. Buvai ramus, pozavai mielai, nepasitenkinimą parodei tik tuomet, kai vėl pabandėme uždėti striukę.

Į šventės vietą atvykome paskutiniai, visi jau buvo susirinkę ir nekantriai tavęs laukė. Tavo krikšto mamytė svečius pavaišino saldainiais papuoštais baltu kaspinėliu. Pasmaližiavom linkėdami tau saldaus be rūpesčių gyvenimo. Susėdus prie stalo krikšto tėvelis pasakė kalbą, įteikė mums tavo krikšto sakramento pažymėjimą. Nors visi buvo alkani pietų teko palaukti, pirmiausia pavalgei tu. Kol valgei svečiai apžiūrėjo angeliukus, kuriais papuošėme kiekvieno lėkštutę. Ant angeliukų surašėme mudviejų su tėveliu atrinktas mintis iš psalmyno. Visiems skirtingas, atspindinčias tavo pirmosios šventės prasmę.

Pasveikinome ir tavo prosenelę, kuri tavo krikštynų dieną šventė 86 - ąjį gimtadienį.  Gyvųjų tarpe teturi vieną prosenelę - mano močiutę. Deja kitų jau nebėra, bet kai paaugsi būtinai apie juos papasakosim.
Susirinkusieji sveikino tave tapus krikščioniu, įteikė dovanėles. Gavai graviruotą sidabrinį šaukštelį, pirmąjį indų bei stalo įrankių komplektą, rėmelius nuotraukai, sidabrinį traukinuką įsidėti pirmajai nukirptai plaukų sruogai, jame galėsi saugot ir iškritusius pieninius dantukus. Senelis Jonas pagamino tau pirmąjį motociklą, jame sudėta viskas ko tau šiuo metu reikia - sauskelnės, palutės, buteliukas, seilinukai, kojinaitės, ir netgi šaldantis kramtukas, kuris galbūt bent truputėlį sumažins dygstančių dantukų skausmą.

Gaila, bet tavo abi tetos krikštynose dalyvauti negalėjo. Vis per tą išsibarstymą po pasaulį. Mano mažoji sesutė šiuo metu studijuoja Italijoj, o tėvelio sesė su šeima gyvena Airijoj. Tikiuosi neteks tau susipažinimo su tetomis laukti labai ilgai.
Po skanių sočių pietų tavo krikšto mamytė pasveikino senelius, perskaitė tavo prašymukus jiems. Kad prašymų seneliai nepamirštų juos įrėmintus galės pasikabinti pačioje matomiausioje namų vietoje. Dar močiutėm tavo rūpestinga krikšto mama įteikė graviruotas keptuves, kad kai tu viešėsi pas jas, keptų tau saldžius blynus. Juk kaip bebūtų močiutės blynai visuomet patys skaniausi, mamytė tokių niekada nesugebės iškepti. Seneliams tavo krikšto mama padovanojo taupykles. Bus kur seneliams pinigėlius dėti, juk pats laikas pradėti taupyti tavo būsimiems mokslams.

Mums tavo krikšto mamytė padovanojo paveikslą, ant kurio visi svečiai parašė tau linkėjimus. Netgi tavo pirmokas pusbroliukas Matas palinkėjo tau visko ko geriausio. Gal būt ir brolis pabandys parašyti tavo vardą. Paveikslą būtinai pasikabinsime, primins jis mums nuostabią tavo dieną.
Padėkojome tavo krikšto tėveliams ir mes. Įteikėme dovanėlę - angelą. Padarėme jiems krikštatėvių liudijimą. Jį papuošėme vitražinio Šv. Jono krikštytojo paveikslo nuotrauka. Šis vitražas puošia vieno nedidelio Vokietijos miestelio bažnyčią, o dabar ir mažą krikštynų atminimui skirtą liudijimą. Į jį įdėjome dar ir tavo nuotrauką, įrašėme ištrauką iš biblijos apie Jėzaus krikštą. Krikštynose dalyvavusiems vaikučiams taip pat padarėme atminimo dovanėles - medinius maldelių kauliukus. Ant kiekvieno jų šešios vakaro maldelės. Vieną kauliuką palikome ir tau.

Šventei įpusėjus visi svečiai ant krikšto tėvelių paruoštų kortelių surašė pasižadėjimus tau, bei spėjo kokią profesiją užaugęs pasirinksi. Visas korteles sudėjome į dėžutę, užklijavom, lauksim tavo pilnametystės. Įdomu ar visi ištesės savo pažadus, o gal bent vienam bus pavykę atspėti tavo profesinį kelią. Tavo krikšto tėveliai įteikė mums dar ir krikštynų nektaro butelį, saugosime ir jį. Galbūt po daugelio metų paragausime jo visi drauge.
Visų nuostabai šventės metu buvai linksmas, geriausiai jauteisi ant krikšto tėvelio rankų, visiems dalinai šypsenas, krykštavai tave šnekinusiems vaikams. Netgi krikštynų tortą kartu su krikšto tėveliu pjaustei, jei tik būtume leidę tikrai būtum jo paragavęs, bet dar per anksti. Teks palaukti pirmojo gimtadienio, tuomet galėsi šiek tiek pasmaližiauti.

Džiaugiuosi, kad šventė praėjo sklandžiai, buvo rami, jauki, tokia kokios norėjau ir įsivaizdavau. Kunigas prieš sutikdamas tave krikštyti gavėnios metu prašė prisižadėti nešokti, nedainuoti, nesilinksminti. Išpildėm pasižadėjimą, juolab kad krikštynų šventės su muzikantais, įvairiausiomis linksmybėmis nė neįsivaizduoju.

Šiemet Užgavėnes šventėme tris dienas. Sekmadienį netoliese esančiame kaimelyje dalyvavome vaikų Užgavėnių šventėje, pirmadienį Domas šią šventę, kuri daugelyje Vokietijos vietovių vadinama penktuoju metų laiku, šventė darželyje. O vakar, antradienį, šventėme lietuviškai su daug daug blynų, tiesa be raganiškų kaukių, kurios paprastai mažamečiams vaikams kelia tik siaubą. Mūsų didukui labiausiai patiko vaikų šventė, kuomet visi persirengę įvairiausiais kostiumais linksminosi kaimelio kultūros centre. Vos susirinkusius vaikus pasitiko šaunus vedėjas, prasidėjo šokiai bei  persirengėlių, o ir garsi muzika paprastai jam nepatinka. Na bet kai "prisijaukino" aplinką mūsų piratukas pradėjo linksmintis kartu su kitais vaikais. Plojo, trypė, šoko ant laikraščio, mėtė bei rideno tualetinio popieriaus ritinėlius, kvietėsi mane į vaikų ir mamos šokius. Ypatingai patiko viena linksma daina, kurią per keletą valandų leido tikrai nemažiau 10 kartų. Sekančią dieną pagal tą pačią dainą vaikai šoko ir darželyje, tad švenčiant Užgavėnes namuose teko šios dainos ieškoti interneto platybėse. Prižadėjau Domui iki gimtadienio nupirkti vaikų disko muzikos kompaktą, kuriame būtų ir naujai pamėgta daina.

Kaip ir įprasta karnavalų metu, šiomis dienomis saldainiai bei įvairiausi saldumynai tiesiog krito iš dangaus. Pirmosios šventės metu vaikams buvo išmėtyta virš 20 kg saldainių. Saldainių gaudymas buvo viena smagiausių atrakcijų Domui. Gaudė, rinko ir vis nešė padėt į brolio vežimą. Antradienį, darželyje, saldumynų buvo dar daugiau. Nuo pat ankstyvo ryto skambėjo šokių muzika, stalai buvo nukrauti įvairiausiomis vaišėmis, o šventės pabaigai į darželį atvažiavo netgi ledų vagonėlis. Tad įsisiautėjęs piratukas namo grįžo su šokoladiniu makiažu. Labai labai laukiu auklėtojų darytų nuotraukų iš šios linksmos persirengėlių šventės.

Po dviejų saldžių dienų namuose blynų nebuvo didelio noro kepti, bet kaip gi per Užgavėnes be jų. Žinoma kepiau, o Domas po blyniškų pietų, panoro kiekvieną dieną pietums valgyti tik blynus su daug daug uogienės. Jis kaip tikras Karlsonas, kuriam uogienė niekada nebus per daug.

Kalėdų laukimas Domo darželyje prasidėjo dar lapkričio pabaigoje, kuomet vieną vakarą buvo sukviesti visi tėveliai.  Tuomet  susėdę prie nedidelių vaikiškų staliukų tėvai ir mamos (vis dar stebiuosi, kad susirenka daugiau tėčių nei mamų) piešė, karpė, klijavo - gamino vaikučiams advento kalendorių. Tai buvo jau antrasis šiais mokslo metais darbelių vakaras skirtas tėveliams. Tokie vakarai nepaprastai džiugina, smagu pabendrauti su kitų vaikų tėvais, auklėtojomis, prisidėti prie vaikų gyvenimo darželyje. Kadangi mums pirmi metai šiame darželyje nežinau kokie advento kalendoriai būdavo seniau, bet šių metų man labai patiko. Pirmoji advento kalendoriaus dalis briedžiukai, antroji nykštukai bei širdelės. Kiekvieną rytą, susėdus prie pusryčių stalo, viena auklėtoja iš vieno maišelio, kita iš kito, kuriuose sudėti lapukai su vaikų vardais, ištraukdavo po lapelį.  Vaikutis, kurio vardas tą dieną būdavo užrašytas lapuke ištraukto iš pirmojo maišelio, pasiimdavo briedžiuką, o iš antrojo - jei berniukas gaudavo nykštuką, jei mergaitė - širdelę. Kiekviename briedžiukyje, nykštuke ar širdelėje slėpėsi mažytės dovanėlės, kurios vaikus be galo džiugino. Domui laimingosios dienos buvo gruodžio 13, kuomet švytėdamas namo parsinešė briedį, bei gruodžio 20, kai gavo raudonkelnį nykštuką.

Vaikams didžiosios šventės darželyje prasidėjo nuo Šv. Mikalojaus dienos, kuomet rado pilnas kojines vaisių, riešutų bei saldainių. Vėliau keliavo į teatrą, dainavo kalėdines dainas bei šoko, darė šventiškus darbelius. Tradiciniai bendri trečiadienio pusrytėliai šiuo metu tapo šventiškesni. Ant stalų visuomet degdavo žvakutės, prieš valgydami dainuodavo nebe įprastą pusryčių dainelę, o ramią, šventišką kalėdinę dainą.
Prieš savaitę įvyko ir Kalėdinė vakaronė. Prieš ją vaikai darželyje patys kepė sausainius, kuriais šventės metu vaišino tėvelius. Nors vaišių buvo sočiai, vaikų kepti sausainiai kvepėjo labiausiai, atrodė gražiausiai ir žinoma buvo patys patys skaniausi. O kad šventė nebūtų vien tik pasisėdėjimas prie stalų vaikučiai suvaidino muzikinę pasaką, apie gausią peliukų šeimyną, keliavusią link spindinčios žvaigždės. Atradę lopšyje gulintį kūdikėlį Jėzų peliukai jam padovanojo pienelio, meduolių, nuo dangaus nukabino auksinę žvaigždę, bei sušildė žvakių šviesoje.

Na, o šiandien Domas iš darželio parsinešė kažką slapto. Uždarė mane viename kambaryje, o pats nulėkė paslėpti to paslaptingo daikčiuko, kurį sakė pamatysime tik per Kalėdas. Smalsu, ką vaikučiai su auklėtojomis sugalvojo šįkart...

Paprastai žiemos švenčių sulaukti sunku, dienos prieš jas slenka itin lėtai. Tačiau šiemet, kaip niekad, šventės man atkeliavo per anksti. Degdama pirmą advento vainiko žvakutę, niekaip negalėjau patikėti, kad jau atkeliavo metas, kurio metu leidžiamės į rimtį, darną, susitaikymą su savimi bei visais aplinkiniais. Uždegus antrąją žvakutę norėjosi laiką bent trumpam sustabdyti, šiek tiek ilgiau pabūti drauge, juk tai buvo vienintelis šio šventinio meto sekmadienis, kai namuose buvo ne tik mūsų šeima, bet ir iš Lietuvos kelioms dienom atvykę seneliai...
Šiandien dar viena nuostabi žiemos šventė - Šv. Mikalojus. Šis šventasis be galo mylėjo visus žmones, ypač vaikus. Savo tėvų palikimą išdalino vargšams, visuomet užtarė nekaltus.  Tad Šventojo Mikalojaus figūra tapo pagalbos, gerumo bei džiaugsmo simboliu, o nuo XIV a. imta tikėti, jog jis atneša dovanas vaikučiams. Vokietijoje, šios dienos išvakarėse įprasta prie durų palikti batus, kuriuose naktį Šv. Mikalojaus vardu paliekamos dovanėlės - vaisiai, riešutai bei saldumynai.  Palikome ir mes prie durų batus. Ryte, pamačiusios pilnus batus saldumynų bei riešutų, Domo akelės spindėjo, džiugiems šūksniams nebuvo galo.

Antrasis šios dienos džiaugsmas - prieš išvažiuojant į darželį tyliai tyliai nuneštos padėkos dovanėles prie kaimynų durų. Sunkiausia mūsų garsiakalbiui buvo į visų kiemus įeiti tyliam, juk dovanėles nešti taip smagu, jog labiau norėtųsi rėkti iš džiaugsmo, nei stengtis pabūti tyliam.  Įvykdžius šią užduotėlę Domas išskubėjo į darželį, kur jo šią dieną laukė begalės atrakcijų. Prieš savaitę vaikų suneštos bei sukabintos kojinaitės, šįryt buvo nebetuščios. Šv. Mikalojaus dovanėlės vaikučių laukė ir čia. Padainavę Šv. Mikalojui padėkos daineles vaikai nusikabino savo kojinaites. Vieni juose rado mandarinus, kiti obuoliukus bei riešutus.

Kiek vėliau vaikai su darželio auklėtojomis iškeliavo į miestelio rotušę, žiūrėti spektaklio "Raudonkepuraitė".  Domas apie spektaklį pasakojo gan nemažai. Tik nesupratau ką veikė voras pasakoje apie Raudonkepuraitę.

Šios dienos malonumai tuo nesibaigė. Tradiciškai mes kalėdinę eglutę puošiame Šv. Mikalojaus dieną. Domui buvo labai sunku sulaukti grįžtančio iš darbo tėvelio. Norėjosi puošti kuo greičiau, tad kad laikas neprailgtų darėme pirmąjį žiemišką darbelį, o vos tik jį baigus grįžo ir tėtis.

Mūsų nuostabai, kai visi keturi jau buvome namuose, į duris pasibeldė dar ir svečias. Pravėrus duris Domas sustingo, o aš plačiai nusišypsojau. Mūsų nuostabieji kaimynai nepaliauja mūsų stebinti. Šįkart kaimynė su maišeliu saldainiu pas Domą atkeliavo persirengusi Kalėdų seneliu. Ech, gražiausios metų šventės mums jau prasidėjo!

Šiemet, kaip ir pernai, į vaikų darželio darbelių vakarą išsiuntėm tėvelį. Kartą per metus, prieš Šv. Martyną sumigus vaikams darželyje susirenka tėveliai gaminti žibintų. Šįkart vaikai galėjo patys išsirinkti, kokio norės žibinto. Mūsiškis pasirinko bitutę, kurią tėvelis gamino geras dvi valandas. 

Tėvelių pagaminti spalvingi žibintai keletą savaičių puošė darželį, o vakar sutemus iškeliavo į eiseną skirtą Šv. Martynui.  Myliu šią šventę, pasivaikščiojimą tamsų vakarą žibintų šviesoje, dainuojančius vaikus, bendrą šiltą šios dienos atmosferą, o svarbiausia šios dienos pagrindinį šūkį "Kas pasidalina su kitu, tas laimi".