Įrašai filtruoti pagal: Vasara
Norėdamas matyti visus įrašus išjunk filtrą.

Vieną rytą Domas prabunda šaukdamas Kalėdų senelį, kitą - dar nė nepramerkęs akių sako eisiąs statyti kieme palapinę, trečią - būdamas pusiau sapnuose skubės plukdyti baseinėlyje žuvyčių,  na ir galiausiai vieną rytą prieš rytinį pasisveikinimą praneša, jog būtinai būtinai gamins baidyklę. Baidyklė nustebino labiausiai. Jis net viziją turėjo kaip ji turi atrodyt - du surišti pagaliukai, kuriuos jis aprengs medžiaga bei nudažys gražiai galvą.
Tądien baidyklę daryti atsisakiau prižadėdama, kad savaitgalį parsinešę su tėveliu iš miško šakų galės abu kartu pasigaminti. Likusias dienas iki savaitgalio Domas baidyklės nė nepaminėjo, galvojau pamiršo, bet klydau. Jei jis ko užsimano neperkalbėsi, taip ir šįkart. Šeštadienį mums priminė, jog turime eiti į mišką ieškoti šakų bei  gaminti baidyklę. Parsinešę kelias pušies šakas, pasiskolinę jūrų kiaulytės šieno bei atradę seną paklodę vyrukai baidyklę pagamino. Tokią tikrą, baisią, baisią, šiek tiek panašią į vaiduoklį.

Kaip bebūtų gaila saldžiųjų arbūzų sezonas artėja į pabaigą. Jų niekada nespėju atsivalgyti. Bet Domui jų jau iki soties. Valgo jau tik tuo atveju jei iš jų sugalvojame išpjaustyti ar išspausti įvairias formeles. Joms atsispirti vis dar negali, tad valgo daug, oi net labai daug...

Paprastai stengiamės nedaryti darbelių, kur didžioji dalis darbo atitenka man. Tačiau grįžus iš malūnų muziejaus Domui prižadėjau daryti vėjo malūnėlį. Kad nebūtų tai tik mano vienos darbelis Domas išrinko spalvoto kartono lapą, man laikant liniuotę nubrėžė kirpimo linijas. Apžiūrėjęs paruoštą mėlyną lapą, nutarė jog taip negražu, todėl būsimo malūnėlio sparnus pagrąžino blizgančiais dažais.


Belaukiant kol dažai išdžius grįžo tėvelis iš darbo, tad malūnėlio tvirtinimas prie medinio kotelio atiteko jam.

 

Dar besėdint prie pusryčių stalo Domas mane tikino jog jam reikia naujų drugelių, ir jis būtinai juos šiandien pasidarys. Kai paklausiau iš ko darys, sakė nežinąs, svarbu tik tai, kad drugeliai galėtų skristi.
Kadangi skraidymui tinkami tik lengvi drugeliai nusprendėm juos gaminti iš popierinio rankšluosčio, šenilo vielutės bei siūlo, už kurio laikant drugeliai galės skristi.
Pirmiausia į stiklinius indelius įpylėme vandens bei "pirštukinių" dažų. Tuomet Domas sulankstyto popierinio rankšluostuko kampus kišo į spalvotus dažus.  Šis dažymo metodas jam labai patiko, jei tik būčiau leidus būtų nuspalvinęs visą rankšluostėlių rulonėlį.


Kaip visada pati sunkiausia darbelių dalis - sulaukti kol išdžius. Lakstai kas kelias minutes, o drugelių sparniukai kaip šlapi taip šlapi. Kaip tyčia šiandien visą dieną lijo, tad džiuvimo procesas užsitęsė gan ilgai.


Išdžiuvus popieriniams drugelių sparneliams, beliko uždėti šenilo vielutės kūnelius bei pririšti siūlą, už kurio tempiant drugeliai lėtai plasnoja.


Domui šie drugeliai, iš visų mūsų gamintų, patys tinkamiausi. Su jais lakstė po namus visą popietę. o eidamas miegot susidėjo prie lovos, prižadėjęs ryt vėl su jais kartu "skraidyti" po namus.

Beveik prieš mėnesį vyrukai nutarė pagaminti žaislą, kuris tiktų žaisti karštą vasaros dieną kieme, o esant vėsesniam orui juo būtų galima žaisti besipliuškianant vonioje.  Žaidimo gamybos procese Domas buvo daugiau stebėtojas, beveik visas darbas atiteko tėčiui. Prieš gręžiant, pjaunant, sukant Donatui pirmiausia tekdavo atsakyti į milijonus klausimų kas, kodėl ir kam. Ir tik tada, kai Domui  pasidarydavo aišku, kodėl vienoje ar kitoje vietoje bus reikalinga skylė galima buvo imtis darbų.


Nors žaidimas pagamintas iš keleto tuščių plastikinių butelių, senos šlangos bei rūsyje rastos nebereikalingos lentos jis Domui be galo patinka.  Jei tik leidžiame lauke žaisti su vandeniu tuoj pat atsineša ir šį žaidimą. Vandenuką, vis perdėliodamas šlangutes, gali pilstyti net kelias valandas. Pirmąsias dienas buvo įdomiausia stebėti kaip pilant vandenį į vieną butelį užsipildo kitas. 

Vėliau stebėjo, pro kurią šlangutę vanduo išbėga greičiau, o paskutiniu metu nutarė šio žaidimo pagalba lieti žolę, tad vandens į baseinėlius nebespėjam pilti.

Tuomet kaip gaminome kirmėlytę - drugelį Domas nusprendė, kad vieno drugelio jam bus mažai. Pats savo iniciatyva prisigamino drugelių tiek, kiek jam tuomet norėjosi.  O gamino jis juos labai paprastai. Išsikirpo norimos spalvos tampomo popieriaus gabalėlį, kurį maždaug per vidurį susegdavo mediniu  segtuku. Segtukus naudojo mažyčius, už įprastą medinį skalbinių segtuką mažesnius beveik per pus.


Vėliau visi drugeliai iškeliavo į sodą, kur Domas juos mėtė bei gaudė tinkleliu skirtu gaudyti žuvims. Domo svajonė šiuo tinkleliu kada nors pagauti tikrą drugelį, tik deja drugeliai už jį nepalyginamai greitesni.

Paskutiniu metu su Domu labai daug kalbame apie jūrą. Jam iškyla begalės klausimų -  kokio dydžio yra jūra, ar panaši į ežerą, o gal kaip upė, ar plaukioja joje antytės, kiek smėlio prie jūros būna, ar galima rasti prie jos didelių akmenukų ir t.t. Domas lig šiol prie jūros buvo tik kartą, ir dar tuomet kai nebuvo jam nė metukų, tad prisiminimų apie ją dar neturi. 
Šiandien po ilgo pokalbio apie jūrą nutarėme pasidaryti nedidelę nuosavą jūrą butelyje. Šis darbelis Domui suteikė neįtikėtinai daug džiaugsmo.


Pirmiausia 1/3 plastikinio butelio užpildėme vandeniu, į kurį Domas įbėrė mėlynų valgomų dažų.

Vandenukui nusidažius mėlynai į butelį pridėjome įvairių akmenukų, keletą mažų kriauklyčių, bei pasiskolinome porą šauktų smėlio iš Domuko smėlio dėžės. Likusią tuščią butelio dalį Domas užpildė aliejumi. 

Vanduo su aliejumi nesusimaišo, tad labai smagu stebėti tokioje jūroje bangas, kylančius burbulus, stebėti kur nusileidžia viena ar kita kriauklytė.

Domas, turbūt kaip ir daugelis vaikų, labai mėgsta gerti per šiaudelį. Nors tas gėrimas labiau panašus į žaidimą, po kelių gurkšnių jis pradeda ne traukti, o pūsti. Paprastai to daryti neleidžiu, nes po tokių linksmybių plaukia ne tik stalas, bet ir visi namai.
Na, o kad Domui toks žaidimas labai patinka, atšilus orams bei didžiąją laiko dalį leidžiant sode nutarėm jam leisti tokius burbulus pūsti kiek tik širdelė geidžia. Į vienkartines stiklines įpilam šiek tiek dažų, indų ploviklio ar muilo bei vandens. Domas linksmai pučia tol, kol susisuka galvelė. Šiek tiek pailsi ir darbuojasi vėl.