Sraiges gaminome daugiau nei prieš savaitę. Galvojau gaminsime tik vieną, bet Domas būtinai norėjo trijų. Vakare kai grįžo Donatas paaiškėjo, kodėl sraigės vis tik turėjo būti trys. Visą vakarą, ir dar kelis vakarus po to, teko visiems kartu su jomis žaisti. Man atiteko raudonoji, Domui mėlyna, o Donatui rožinė. Paprastai Domas pamatęs rožinę spalvą iškart pasako, jog ši spalva tinka tik mergaitėms. Tačiau jei namuose būna kas nors rožinio, Domas tai be jokių pamąstymų atiduoda Donatui.

Prasidėjus pavasariui labai apleidau blogą. Apleidau ne tik jį, bet ir kompiuterį, bandau atsikratyti sėdėjimo prie kompiuterio manija. Deja, deja ilgai neatsilaikysiu. Juolab, kai žinau, jog po nepilnos savaitės pas mane atkeliaus naujutėlis kompiuteris. Senasis tapo tinkamas tik naršymui internete, tad nenuostabu, kad jį šiek tiek nustūmiau į šoną.
Didžiąją dienos dalį su Domu praleidžiame lauke, po truputį Domas pradeda mėgti ir mūsų kiemą.

Iki tol, kol kieme nepastatėme smėlio dėžės jis jame nenorėdavo praleisti nei minutės. Išėjus į lauką iškart griebdavo dviratuką ir prašydavo važiuoti kur nors toli, į mišką, žaidimų aikštelę, ar pažiūrėt traukinuko bėgių. Man taip pat smagiau išeiti pasivaikščioti į vis kitas vietas, nei laiką leisti savame sodelyje. Vis svarstau ar ateis laikas kada pajusiu malonumą gyventi nuosavame name. Gaila man saulėtų savaitgalių, kuriuos turi leisti tvarkantis namo aplinką. Mieliau būtų išvykti į vieną ar kitą vietą, juk tiek yra gražių neatrastų vietų, nuostabios gamtos, kurią norisi pamatyti.
Neapleidome su Domuku ir darbelių. Vakar nutarėm jau po truputėlį ruoštis Velykoms. Iš rūsio atsinešėm velykinių dekoracijų dėžę, pasipuošėme namus, darėme ir vieną darbelį iš kiaušinukų. Aistra kirmėlytėms vis dar nesibaigia, tad nenuostabu, kad ir pirmasis velykinis darbelis - kirmėlytė.

Nuo tada, kai su Domu pradėjome piešti, lipdyti, karpyti, na tiesiog daryti įvairius darbelius nebeišmetu nei vienos kiaušinių dėžutės. Per tą laiką prisikaupė visai nemažai, nors nemažai ir sunaudojome. Kalėdom lipdėm traukinuką, pavasariui prasidėjus darėme gėles, o artėjant Velykoms nusprendėm pasigaminti morkų lysvę.

Mums prireikė vienos tuščios kartoninės dėžutės nuo kiaušinių, žalių ir rudų akrilinių dažų, penkių oranžinių kukurūzinukų morkoms, žalios pūkuotos vielutės.  Gėlę panaudojome tą, kurią lipdėme prieš kelias dienas.  Na ir dar tris šokoladinius zuikius lysvėje apgyvendinom. Pradžioje galvojau gaminsime ir zuikius, bet nekilo jokia mintis iš ko juos galėtume daryti, kad didžiąją darbo dalį galėtų atlikti pats Domas.
Taigi dėžutę pradžioje kartu su Domu dažėme žaliai.  Tiksliau jis nenorėjo, kad jam padėčiau, bet vėliau suprato, kad vienas greitai neįveiks, tad vieną teptuką atidavė man. Vėliau dėžutės viršų dar šiek tiek paspalvinome rudai.

Visada pats sunkiausias darbas Domui būna sulaukti kol darbeliai ar piešinukai išdžius. Dažnai tenka imti plaukų džiovintuvą į pagalbą.
Kai lysvė išdžiuvo, puolėme ją "apsodinti". Kukurūzinukus Domas perpjovė per pusę. (Po to kai išmoko juos pjaustyti, bevalgydamas maistą taip pat bando susipjaustyti pats). Puseles klijavome ant dėžutės.

Morkoms lapelius darėme iš pūkuotos vielutės, kurią aš laikiau, o Domas karpė. Domuko žirklių neradome, tad teko kirpti mano didelėmis žirklėmis. Vieną kartą Domas nusitaikė ne į vielutė, bet mano pirštą. Išsigandęs puolė man pirštuką pūsti. Kai paaiškinau, kad nieko nenutiko, toliau patenkintas karpė. Lapelius sukišome į morkas. Pirmąjį ikišau aš, o visus kitus Domas.

Ką gi beliko apgyvendinti zuikučius ir pasodinti gėlę.

Tik pabudę ryte skubėjome į lauką. Po pietų žadėjo lietų, tad norėjau su Domu bent kiek pabūti lauke. Šią savaitę jis ir taip labai irzlus, o jei dar neišeitume į lauką kažin ar būtų įmanoma su juo susikalbėti. Taigi pasivažinėjom triratuku. Domas jau puikiai išmoko vairuoti. O ir dešinę pusę nuo kairės skiria geriau nei aš. Minti vienam dar nesigauna. Tačiau kai stumi triratuką kojytės dirba kuo puikiausiai. Važinėjome tol kol pradėjo lynoti.
Tik grįžus namo Domas išsitraukė dažus. Kadangi Velykos jau visai čia pat nusprendėme pasigaminti zuikį. Mums prireikė tualetinio popieriaus ritinėlio, šiek tiek storesnio popieriaus zuikio ausytėms, rankoms ir kojytėms. Domas kartono lapą nudažė pats. Ritinėliui šiek tiek prireikė pagalbos. Teko man prilaikyti, kad nesiraičiotų po stalą.

Ausytes kirpome taip pat kartu, tad porą sugadinome. Vieną Domas perkirpo per pusę, kitai nukirpo kampą.

Po ilgo laiko pirmadieninėje Simsalabim mokyklėlėje susirinko visi vaikučiai. Domas jei galėtų pasakytų: kuo daugiau, tuo smagiau.
Pirma dalis užsiėmimo praėjo  įprastai. Per antrąją kūrybinę dalį vaikai piešė margučius. Domui labai patiko, norėjo dar ir antrą kiaušinį nudažyti, bet tam nebeliko laiko. Ech, jau Velykos ant nosies. Ruošiausi tiek įvairių dekoracijų pasigaminti, įdomu kiek iš norimų pavyks įgyvendinti.

Na o per trečiąją užsiėmimo dalį, kuri visuomet skirta judėjimui Domas vaikščiojo per įvairaus pločio lentas. Kuo toliau, tuo lygsvara laiko geriau. Per siauriausiąją lentą šiandien pirmą kartą perėjo pats. Labai savo pasiekimu džiaugėsi, plojo rankutėmis, bandė dar nekartą įveikti lentą.

Pirmadienis turbūt mylimiausia Domo diena (neskaitant savaitgalio). Dievina jis pirmadieninę Simsalabim mokyklėlę. Tačiau dėl upeliais tekančios nosies teko ją šįkart praleisti. O dar ir Donatas apsirgo. "Linksmą" virusą iš lietuvių šventės parsivežėm. Mano tėtis jau juokiasi, kad cepelinus galima valgyti tik Lietuvoje ir iš lietuviškų bulvių, o jei jų užsimanei kitur, padarei nusikaltimą, tad tenka sumokėti gulint lovoje :)
Na pabandėme mes šiandien pasidaryti mokyklėlę namuose. Aišku tai ne tas pats. Trūko vaikų. Bet visas daineles kartu su Domu padainavome, pašokom. O vėliau ir kirmėlytę pagaminom.

Kirmėlytei prireikė keturių išplautų ir išdžiovintų kiaušinių lukštų. Vėl gi tiek reikia jų teoriškai. Sunaudojome mes daugiau. Kelis pirmuosius Domas sutraiškė. Supratęs, kad kiaušiniai greitai lūžta su sekančiais elgėsi labai atsargiai, pats šauniai visus nudažė.

Dar mums prireikė vieno medinio iešmuko bei aštuonių medinių rutuliukų.
Padarius kirmėlytę Domas vėlgi pats su šaukšteliu pridėjo žemių, vandens šiek tiek padaugino. Bet vaikiški darbeliai ir neturi būt tobuli, svarbu vaikai juos patys daro.

Kirmėlytė apsigyveno virtuvėj ant palangės lauksim kol jai užaugs "plaukučiai".

Beliko tik mėnuo iki Velykų. Tad pats laikas pradėti velykinius darbelius. Pirmasis darbelis, kurį darėme šiandien - zuikis lenktynininkas.

Darbeliui prireikė vieno didelio ir vieno mažo kiaušinio. Mes naudojome plastikinius, kurių įsigijau dar prieš pat Kalėdas. Uždarinėjo vieną parduotuvę mieste, tad buvo didžiulės nuolaidos. Iš to, kiek paskutiniu metu uždaroma parduotuvių, galima spręsti, kad mūsų miestas po truputėlį miršta...
Dar mums prireikė poros dantų krapštukų, na tiek reikia jų teoriškai. Mes sunaudojom žymiai daugiau. Domas pats norėjo juos įkišti į ratus, kuriuos gaminome iš korkinio vyno butelio kamščio. Bekišant net nežinau kiek jų sulaužė. Bet nepasidavė, stengėsi tol kol vieną ratą galų gale užmovė pats.

Siūliau ratus nudažyti, tačiau kai pasakiau, kad gaminsim mašiną, ne tik nebuvo noro spalvinti ratus, bet ir nudažytą kiaušinį teko džiovinti fenu, kad greičiau viską pabaigti. Tiesa, visą didijį kiaušinį Domas nudažė pats.

Kol pabaigėm darbelį, atėjo laikas pietų miegeliui. Domas nebepaleido savo naujojo kūrinio ir užmigo su zuikiu rankose.