Dukart per metus, prieš Velykas bei pasibaigus vaikų vasaros atostogoms, beveik visą laisvą laiką skiriam stalo žaidimams. Paprastai stalo žaidimus žaidžiam prieš susėdant prie vakarienės stalo, o kai atsiranda naujų norisi žaisti ir žaisti, nors ir visą dieną. Stalo žaidimus perku tik vaikų darželių turgeliuose, kurie organizuojami pavasarį bei prieš prasidedant rudenėliui. Kai žinai, kad visuomet rasi bent vieną gerą žaidimą už vos kelis eurus, nekyla noras pirkti parduotuvėse naujų.
Šįkart mūsų žaidimų kolekciją papildė keturi nauji žaidimai. Pirmasis, kurį išbandėme - linksmieji žmogiukai.

Gan paprastas, bet labai smagus žaidimas. Išsidalinę po 8 žmogiukus žaidėjai paeiliui juos jungia vienas prie kito, stengdamiesi nenuversti jau pastatyto bokšto. Jei bandant prikabinti naują žmogiuką nuo bokšto nukrenta tik keli kiti žmogiukai, juos žaidėjas pasiima pas save. Jei nukrenta visas bokštas - žaidimas baigiamas. Na, o laimi tas, pas kurį lieka mažiausiasiai besišypsančių spalvotų žmogiukų.

Mėgstamiausi Domo "žaislai" lauke - smėlis, žemė ir vanduo. Na ir žinoma mama šalia. Jei tik aš įeinu į namų vidų Domas purvinomis juodomis kojomis atlekia paskui. Tad nenuostabu, kad mūsų namų pirmasis aukštas vos ne kasdien virsta kaimiška lauko virtuve ar nedideliu tvarteliu, nes nuo jūrų kiaulytės apsigyvenimo grindis Domas dažnai papuošia šienu, žole ar salotų lapais.  Paprastai pats puola ir siurbti, tik deja šio darbo iki galo niekuomet nepabaigia. Betvarkė manęs jau seniai nebeerzina, jaučiu, jog su laiku tampu vis didesnė chaoso gerbėja, kas labiausiai džiugina mažąjį vyruką. Jis negali pakęsti kai mama tvarkosi, prašo palikti viską kaip yra, juk pasak jo nieko nėra maloniau už bardaką.

Kieme taip pat Domas mėgsta chaosą. Tik spėk įpilti į baseinėlį švaraus vandens žiūrėk jis jau juodas. Vieną dieną baseine smėlis, kitą žemės ar akmenėliai.

Žaidimai purve vienas malonumas. Nors jie tikrai ne tokie purvini kaip vaikų šiandien švenčiančių pirmąją tarptautinę purvo dieną. Graži idėja, suteikianti vaikams galimybę mėgautis purvu nebijant tėvų priekaištų dėl suteptų drabužėlių, purvinų batų bei dumbluotų plaukų. Smagių ir jums linksmybių purvynuose!

Domo kambaryje išlaikyti neįmanoma, žinoma to padaryt ir nesistengiu. Smagiausia jam sode lieti gėlytes bei savąjį mini darželį, kurį jam įrengė besisvečiavusi močiutė. Kasryt Domas lekia pažiūrėti kaip auga jo agurkai, pomidorai, moliūgai, o labiausiai rūpinasi saulėgrąžomis. Pavasarį kai klausėm ką norėtų pasėti vienintelis noras buvo daug daug saulėgrąžų, kita taip svarbu nebuvo.

Jei tik galėtų Domas gėles bei daržoves lietų visą dieną, tačiau augalams jūra nereikalinga. Tad vis tenka prasimanyti naujų žaidimų lauke. Pastarąją savaitę populiariausias žaidimas lauke - piešti gatves mašinoms, statyti joms tunelius, bei kur nors tarp gatvių įrengti Safari parką.

Mašinytėmis važiuojantys žmogučiai labai mėgsta apžiūrinėti gyvūnus, kartais netgi juos pamaitinti sode priskintomis žolytėmis. O kai taip žaisti pabosta, gyvūnėlius statome pamažu į vieną liniją, skaičiuojame kiek gyvūnų nenugriaudamas gali Domas peršokti.

Vis dar niekaip nebaigiam tvarkyti savojo sodo bei kiemo, manau šią vasarą to padaryti jau ir nespėsime, nebent kas į talką pasisiūlys :) Kaip bebūtų svarbiausia sodas tapo panašus į sodą, o ne į prieš tai buvusį mišką. Kiemas sulaukė vartų, tad Domo smagiems žaidimams lauke niekas nebetrukdo.

Vienas smagiausių užsiėmimų kieme - piešimas ant grindinio, bei labai senas, bet vis dar toks pats smagus žaidimas "klasės" šokinėjimas. Ant vienos kojos šokinėti Domas dar nebando, jaučiasi nesaugiai, bet atbulomis "klases" įveikia kuo puikiausiai.  Manau ilgai netrukus šokinės ir ant vienos kojytės, nes paskutinėmis dienomis namuose stengiasi kuo daugiau stovėti ant vienos kojos.

Gana seniai panorau Domui nupirkti žaidimą "Nanu". Bet vis atidėliojau, save įtikinėdama, kad Domas turi tikrai daug pačių įvairiausių stalo žaidimų.  Tačiau prieš keletą savaičių pamačius visiškai naują dar neišpakuotą žaidimą vaikiškame sendaikčių turgelyje nebeatsilaikiau. Juolab ir kaina juokinga buvo, gera nusipirkti daiktą daugiau nei 3, 5 karto pigiau nei parduotuvėje.

Žaidimas "Nanu" pasak gamintojų tinka vaikams nuo keturių metų. Kuo toliau, tuo labiau nesuprantu pagal ką nurodomas amžius ant žaidimų.  Beveik visi mūsų dabar žaidžiami žaidimai pritaikyti vaikams nuo keturių metukų, o tie, esantys mūsų namuose žaidimai, ant kurių rašoma 3- 6 metai Domui jau nebeįdomūs. Jei karts nuo karto išsitraukiame pačius pirmuosius jo žaidimus, patempęs lūpą Domas atrėžia, jog nuobodu.  Kai žaidžiame Nanu žaidimą pirmąjį kartą paprastai laimi Domas, antrajam kartui tiek nebesusikoncentruoja tad tenka laimėti ir mums su Donatu. Vis tik Domo atmintis geresnė nei mudviejų su Donatu.
Šį žaidimą sudaro 24 paveikslėlių kortelės, penki spalvoti dangteliai (raudonas, žalias, mėlynas, oranžinis bei geltonas) bei kauliukas su penkiomis spalvomis bei juokdariu. Pirmasis žaidėjas uždengia dangteliais pasirinktas korteles, garsiai pasakydamas kokį paveiksliuką kokia spalva uždengė. Vėliau visi iš eilės rideną kauliuką. Išridenus vieną iš spalvų reikia pasakyti kas yra po tos spalvos dangteliu. Jei atspėji kortelę pasiimi sau, o dangteliu uždengi kitą norimą paveikslėlį. Išridenus juokdarį, galima pačiam išsirinkti kokią spalvą atversti, tačiau negalima versti paskutinio padėto dangtelio. Laimi tas, kuris surenka daugiausiai kortelių.

Domas šį žaidimą begalo mėgsta, žaidžiame jį kasdien po keletą kartų. Paskutinėmis savaitėmis tai labiausiai žaidžiamas žaidimas mūsų namuose, nors neužmirštame ir kitų.

Kartais pagalvoju vis tik kiek reikia vaikui žaislų, o gal iš vis nereikia? Jei namie beliktų keli minkšti žaisliukai, su kuriais Domas miega, oranžinė šiukšlių mašina bei viena, gal dvi mažos mašinytės, nieko jis nepasigestų. Pastarąsias dvi savaitės be šių kelių žaislų jis nieko daugiau nepalietė, o kad ir palietė žaidimas netruko ilgiau pusantros minutės.  Vieninteliai kas jį domina tai stalo žaidimai. Tiesa, jų vienas nepažaisi. Bet jei sutikčiau galėtume kiaurą dieną žaisti, prireiktų gal kelių pertraukėlių piešimui, lipdymui, darbeliams, na ir žinoma knygučių skaitymui.
Šiuo metu Domo mėgstamiausias žaidimas - gyvūnų piramidė. Patinka jis ir mums su Donatu, mielai žaidžiam net dviese Domui užmigus.  Pasak gamintojų šis žaidimas tinka 4- 99 metų žaidėjams, bet Domas kuo puikiausiai perprato taisykles, o ir rankytės judesiai šio žaidimo dėka labai išlavėjo. Pamenu, kai žaidėme pirmus kartus, pastatydavo vos kelis gyvūnėlius ar besisukiodamas kas jau pastatyta nuversdavo. O dabar žaidžia rimtai, susikaupęs, visuomet tikėdamasis laimėti.

Žaidimo taisyklės gana paprastos. Išsidalini po 7 gyvūnėlius, viduryje pastatai krokodilą bei pradedi žaisti ridendamas kauliuką.

Atvirtus vienam arba dviem taškiukams turi ant piramidės statyti vieną arba du gyvūnėlius; atvirtus rankai turi savo vieną gyvūną atiduoti pastatyti kitam žaidėjui; atvirtus klaustukui - kiti žaidėjai išrenka kurį gyvūnėlį turi pastatyti; atvirtus krokodilui -  gyvūnėlį reikia statyti prie krokodilo. Žaidžiama tol, kol visa piramidė nuvirsta arba nelieka pas vieną iš žaidėjų gyvūnėlių.

Jau kuris laikas žaislų parduotuvėse užkliūdavo akis už įvairių varstymo žaidimų.  Domui patinka įvairiausios dėlionės, kaladėlės tad pagalvodavau, kad ir varstyti turėtų būti įdomu, be to tokie žaidimai lavina pirštukus, judesių koordinaciją.
Nusprendžiau tokį žaidimą pagaminti jam pati.  Prieš kelias savaites mūsų mieste uždarinėjo patį didžiausią prekybos centrą, tad per nuolaidas prisipirkau nemažai veltinio medžiagos. Iš tokios bent man maloniausia siūti, ir žaislams ji pati tinkamiausia. Didžiausia problema pasirodė skylių išmušimas, bet kaip tyčia Lidl'e ši savaitė skirta siuvimui. Įvairių knopkučių, siūlų buvo galima įsigyti labai labai pigiai. Tad po kelių vakarų Domukas jau galėjo žaisti su naujuoju medžiu.