Ir vėl nauja savaitė, nors dar rugpjūtis, bet lauke tikras ruduo, lietus kelinta para nesitraukia, termometro rodyklė neviršija 15 laipsnių. Įdomu ar dar galima tikėtis šiais metais gražių vasariškų dienų? Nesakau, kad man jų būtinai reikia ar trūksta, rudenį aš mėgstu, ir net labai.  Mėgstu aš ir žiemą, kiekvienas metų laikas gražus, įdomus, kiekvienu metu galima susigalvoti begales būtent tam metui būdingos veiklos.
Lietus dažniausiai mums suteikia taip pat daug džiaugsmo,  su šiek tiek noro bei fantazijos galima džiaugtis net ir pačia niūriausia diena. Domas mėgsta balkone šokinėti balose, patinka jam ištiesti delniuką, skaičiuoti į jį nukritusius lašiukus, galima netgi ir piešti lietuje. Taip piešiant Domas tiesiog spinduliuoja, laukia kol ant lapo nukris kuo daugiau lašiukų, vienas didelis, kitas mažas. Pusę dienos galima bestebint popieriaus lapus praleisti.

Pats paprasčiausias toks piešimo būdas, lapą nuspalvinti išplaunamais flomasteriais bei padėti lietuje.

Kitas būdas ant lapo patrupinti akvarelinių dažų ir stebėti kaip lietutis su šiomis spalvomis žaidžia.

Paskutiniu metu mane apėmęs jausmas, jog daugelis drabužių man netinka. Parduotuvėje ant pakabos taip gražiai atrodo, o užsidėjus na tiesiog praranda visą grožį. Dėl šios priežasties buvau nusprendus sau nieko nemegzti. Tačiau Donatas įkalbėjo, tad po gerų penkių metų mezgiau vėl sau. Man bemezgant Domas piktinosi, jog megztinis skirtas ne jam. Vis prie savęs dėjo, matavo, o po kiekvienos siūlės susiuvimo bandė apsirengti. Na gal visai jam ir tinka?.. tik labiau panašu ne į megztinį, o paltą ar chalatą :)

Pradžia: 2010 rugpjūčio 8 d.
Pabaiga: 2010 rugpjūčio 15 d.
Siūlai: Rellana Grandessa (20% vilna, 80% poliakrilas)
Virbalai: 5,5 mm
Idėja: iš žurnalo  Susanna 2009/11