Šiemet Užgavėnes šventėme tris dienas. Sekmadienį netoliese esančiame kaimelyje dalyvavome vaikų Užgavėnių šventėje, pirmadienį Domas šią šventę, kuri daugelyje Vokietijos vietovių vadinama penktuoju metų laiku, šventė darželyje. O vakar, antradienį, šventėme lietuviškai su daug daug blynų, tiesa be raganiškų kaukių, kurios paprastai mažamečiams vaikams kelia tik siaubą. Mūsų didukui labiausiai patiko vaikų šventė, kuomet visi persirengę įvairiausiais kostiumais linksminosi kaimelio kultūros centre. Vos susirinkusius vaikus pasitiko šaunus vedėjas, prasidėjo šokiai bei  persirengėlių, o ir garsi muzika paprastai jam nepatinka. Na bet kai "prisijaukino" aplinką mūsų piratukas pradėjo linksmintis kartu su kitais vaikais. Plojo, trypė, šoko ant laikraščio, mėtė bei rideno tualetinio popieriaus ritinėlius, kvietėsi mane į vaikų ir mamos šokius. Ypatingai patiko viena linksma daina, kurią per keletą valandų leido tikrai nemažiau 10 kartų. Sekančią dieną pagal tą pačią dainą vaikai šoko ir darželyje, tad švenčiant Užgavėnes namuose teko šios dainos ieškoti interneto platybėse. Prižadėjau Domui iki gimtadienio nupirkti vaikų disko muzikos kompaktą, kuriame būtų ir naujai pamėgta daina.

Kaip ir įprasta karnavalų metu, šiomis dienomis saldainiai bei įvairiausi saldumynai tiesiog krito iš dangaus. Pirmosios šventės metu vaikams buvo išmėtyta virš 20 kg saldainių. Saldainių gaudymas buvo viena smagiausių atrakcijų Domui. Gaudė, rinko ir vis nešė padėt į brolio vežimą. Antradienį, darželyje, saldumynų buvo dar daugiau. Nuo pat ankstyvo ryto skambėjo šokių muzika, stalai buvo nukrauti įvairiausiomis vaišėmis, o šventės pabaigai į darželį atvažiavo netgi ledų vagonėlis. Tad įsisiautėjęs piratukas namo grįžo su šokoladiniu makiažu. Labai labai laukiu auklėtojų darytų nuotraukų iš šios linksmos persirengėlių šventės.

Po dviejų saldžių dienų namuose blynų nebuvo didelio noro kepti, bet kaip gi per Užgavėnes be jų. Žinoma kepiau, o Domas po blyniškų pietų, panoro kiekvieną dieną pietums valgyti tik blynus su daug daug uogienės. Jis kaip tikras Karlsonas, kuriam uogienė niekada nebus per daug.

Domas bene kasdien bent keletai minučių nusitveria žirkles. Labiausiai mėgsta karpyti trikampius bei pasak jo lietutį, kuris manęs nelabai žavi. Prieš Šv. Valentino dieną panoro iškirpti širdelę, kurią papuošęs blizgučiais padovanojo man.

Kadangi jis taip mėgsta karpyti pabandėm karpyti ir snaiges, pirmosios  buvo valentiniškos, kaip Domas sakė susikibę rankomis šešios širdelės.

Šiandien nė nepastebėjom kaip atkeliavo vakaras. Gerą pusdienį ruošėm Valentino dienos dovanėles Domo draugams. Aš karpiau širdeles, Domas jas klijavo prie čiulpinukų, vėliau piešiau lapukus, kurių pusę iškirpau aš, pusę Domas. Kai saldžios gėlytės buvo baigtos neradome į ką visas galėtume sudėti, tad dar darėme širdutės formos krepšelį iš vienkartinių lėkščių. Jo gamyba Domui labiausiai patiko. Vieną lėkštę spalvino teptuku, kitą pirštukais. O labiausiai apsidžiaugė gavęs mamos medinių karoliukų, iš kurių suvėrė krepšelio rankenėlę.

Katinas - vienas mylimiausių Domo gyvūnų, gal todėl panoro pasigaminti juodo katino kaukę...

Dar vienas ledinis darbelis vakarais apdovanojantis mūsų sodą jaukia šviesele...

Lig šiol pats smagiausias užsiėmimas su ledu buvo jo spalvinimas.  Rodės šiam užsiėmimui galo nebus. Domas nuo piešimo nenorėjo atsitraukti, bėrė druską ant ledo gabalų, dažė. Pabandė vieną ledo burbulą dažyti ir be druskos, tačiau dažai nesilaikė. Sunku vaikui suvokti, kodėl druska tokia stebuklinga, skverbiasi į ledą, netgi jį tirpdo. Kai visi turimi ledo gabalai buvo nudažyti Domas pabandė dažyti sniegą, apledėjusį sniego senį, vėl pripildė galybes indelių vandens.