Kasmet lapkričio 1 d. mintys sukasi apie esančius šalia ir jau išėjusius artimuosius. Norėtųsi nueiti į kapus, uždegti žvakutes, lyg ir pabūti kelias akimirkas kartu. Tačiau tai toli, tad kam save kankinti mintimis kas galėtų būti, reikia džiaugtis tuo kas yra. O oras šiandien nuostabus. Tad išsiruošėm į parką. Be abejonės tai mūsų lankomiausia vieta mieste. Esam ten buvę begales kartų, tačiau nuobodu nebūna niekada. Vis dar atrandame kažką naujo. Šios dienos tikslas prisirinkti spalvingų rudeniškų lapų žibintui, kurį ateinančią savaitę darysime Domo mokyklėlėje.
Lapų namo parsinešėm daug daugiau negu reikia, tad vakare pabandžiau pasigaminti rožių puokštę.
O, kad Domukui nebūtų nuobodu stebėti kaip mamytė daro gėles, visidrauge nupynėme klevo lapų karūną.
Tavo komentaras