Vis abejojom ar spėsim, bet prakartėlę pabaigėm pačiu laiku, advento pirmąjį sekmadienį jau kūrenosi laužas tvartelio kiemelyje.
Prakartėlę pradėjom gaminti lapkričio pradžioje. Pirmiausia nusprendėm pasidaryti figūrėles ir tik vėliau prie jų pritaikyti namelį. Be to ir ligos užpuolė, tad išeiti į mišką prisirinkti šakų galimybės vis dar nėra...
Jau seniai norėjau, ką nors pasigaminti iš vazonėlių, esu ir knygučių nemažai sukaupus, ir nemaža dėžė vazonėlių vis savo vietos namuose neranda. Bet kad pirmasis darbelis bus prakartėlės figūros niekada nebūčiau pagalvojus :)
Žmogeliukams rūbelius siuvau iš dviejų tipų audinių, gėda bet lietuviško pavadinimo nei vienos, nei kitos nesugalvoju.
Figūrėlėms akių piešti neplanavau, bet šeimos vyrukai tiek protestavo, kad teko nori nenori jas nupiešti.
Galų gale sulaukėm saulėtos popietės, kurią žinoma praleidome miške. Ne vien dėl to, kad tvartelio gamybai reikėjo šakų, bet ir dėl to kad pats laikas po ligų įkvėpti gryno oro.
Na o vakare žinoma pradėjom namo gamybą.
Avyčių kūneliai taip pat iš vazonėlių, apklijuotų baltais siūlais, o galvytės iš druskinės tešlos, su kuria labai labai mėgsta žaisti Domas.
Tavo komentaras