Ir vėl visiškai netikėtas prailgintas savaitgalis. Link Miuncheno išvykome ketvirtadienį per pietus, tad šį miestą pasiekėme vakare prieš pat Domo miegą. Oras šįkart buvo tobulas. Danguje nė vieno debesėlio, šilta, gera, tad pasimėgavome paskutiniais vasaros trupinėliais.
Penktadienio rytą, kol Donatas tvarkė savus reikalus, mes su Domu vaikštinėjome po Nymphenburg rūmų parką. Iš ryto jame buvo tylu, ramu, dar jokių turistų tik vienas kitas bėgiojantis vietinis gyventojas. Tuomet parke buvo smagiausia, vaikštinėjom ramiai, Domas išbandė naujus triukus su dviratuku, per šį savaitgalį išmoko puikiai laikyti lygsvarą, pakėlus kojytes vairuoti dviratuką.

Po 11 valandos į parką sugužėjo begalės turistų, ilgiau važinėtis dviratuku buvo nebeįmanoma, be to ir Domas pavargo. Su Donatu tikėjomės susitikti ne vėliau 12, bet po jo nuotykių su telefonu sugebėjome susirasti vieni kitus gerokai po pietų.

Domas mašinoje iškarto "nulūžo". Net po pusvalandžio miego į vėžimuką perkėlėm neprabudusį, ko paprastai nebūna. Jei miegantį pabandai iškelti iš mašinos visuomet prabunda ir nebeužmiega, maniau ir šįkart bus tas pats, bet jis nė nekrustelėjo ir vežimėlyje ramiausiai miegojo dar gerą valandą. Mes tuo tarpu su Donatu pasivaikščiojome po Miuncheno angliškąjį sodą - didžiausią pasaulyje miesto parką.

Domui prabudus patraukėme prie Starnberger ežero, esančio apie 50 km nuo Miuncheno. Ten ir praleidome visą likusį savaitgalį, maudėmės, deginomės, tinginiavom. Jei kas būtų leidęs dar bent porą dienų būčiau pasilikus...