Panašu, kad sugrįžtame į normalų ritmą. Pagaliau vėl laiko galime skirti ir darbeliams. Domas jų be galo pasiilgo. Kasryt manęs paklausdavo ar piešim, o gal ir darbelį darysim. Atsakymas dažniausiai būdavo "ne", kuris Domą labai nuvildavo. Tačiau norėjosi kuo greičiau baigti darbus namuose, kad būtų galima ramiai be sąžinės graužimo susėsti vakare, pabendrauti, negalvojant apie tai, kad teks dar vieną ar kitą darbą skubėt pasidaryti.  Na negaliu sakyt, kad jau viskas tikrai baigta, bet liko tikrai nebeesminės smulkmenos, kurias neskubant laikui bėgant susitvarkysime. 
Neatsidžiaugiu, kad šiuose namuose su Domuku turėsime darbelių kambarį, kur viskas bus vienoje vietoje. Šiuo metu jis labiau panašus į sandėliuką, nes visi daiktai išdėlioti ant žemės, tiesa taip visai patogu, matai viską ką turi, tačiau kaip bebūtų lentynose tvarkingiau ir tiek daug vietos neužima.
Pirmasis mūsų kalėdinis darbelis - eglutė iš vyno butelių kamščių. Sugalvojom jį daryti visai atsitiktinai, Domas išbėrė maišą su kamščiais, tad nusprendžiau, jog šiandien būtent jų eilė būti panaudotiems.  Eglutei sunaudojome 71 vyno butelio kamštį, bei 3 šampano butelio kamščius (du eglutės kotui ir vieną eglutės viršūnei). Negalvojau, jog Domas turės kantrybės tiek suklijuoti, bet darbavosi iki pat pabaigos. Klijavom įvairiais klijais, vienais Domui pabosdavo, imdavo kitus, aš kartais paimdavau ir karštų klijų pistoletą, tiesa Domui juo jau ir neblogai sekasi naudotis, tik man vis baisu, kad nenusidegintų pirštukų, nors jis labai saugosi, žino kur karšta, tačiau būna man pirštas beklijuojant nuslysta tai ką kalbėti apie jo mažyčius pirštukus.

Suklijuotą eglutę Domas būtinai panoro papuošti, vyniojo aplink ją kaspinus, vėliau dėliojo limpančius rutulius, bet nusprendęs kad jam negražu viską nuėmė. Kiek vėliau pastebėjo kamputį gulinčias veltinio medžiagos figūrėles, kurias mielai suklijavo. Antra eglutės pusę palikome nepuošta, sutarėme, kad papuošta pusė jo, o nepuošta mano.