Domas rašyti Kalėdų seneliui laišką spirgėjo jau seniai.  Tačiau tik šiandien skyrėme jam laiko. Ką nori gauti dovanų taip pat nusprendė senokai, noras tvirtas ir nekintantis. Kas be paklaustų atrėžia net nesusimastęs jog nori krokodilo bei oranžinio pieštuko. Nekartą jau stvėrė flomasterį ir ant bet kokio šalia buvusio popieiraus gabalėlio puldavo rašyti savo norus. Tačiau aš Domą bandžiau įtikinti, kad laiškas seneliui turi būti labai gražus. Tad šiandien kai galų gale Domui paprašius eiti rašyti laišką sutikau, jis labai susikaupęs stengėsi.  Pirmiausia labai ilgai rinkosi ant kokio popieriaus lapo rašys laišką, paprastas baltas jam pasirodė netinkamas. Išvartė visas mano popieriaus atsargas, kol galų gale išsirinko baltą struktūrinį lapą su išspaustomis žvaigždutėmis. Nupiešti krokodilą ir pieštuką teko man padėti. Iškirpau formas, kurias užklijavau ant lapo o jis nudažė, visą kitą klijavo pats, paaiškindamas kad laiškas Domuko, o ne mamytės.


Vakare Domo pirmąjį laišką Kalėdų seneliui nešėme į paštą. Sakiau kad nuneš tėvelis kitą rytą prieš darbą vienas, bet Domas nesutiko, būtinai norėjo laišką pašte atiduoti pats, tad adresą užrašiau mūsų namų, turbūt jau rytoj laiškas grįš pas mus, kurį būtinai išsaugosiu, vis tik jis pirmasis.