Per pastarąsias dvi dienas pajutau tą tikrąją Kalėdų nuotaiką,  kai žmonės vieni kitiems šypsosi, netikėtai vienas kitą apkabina, kai mieste žėri neapsakomo grožio eglutės, kvepia meduoliais bei karštu vynu, kai pašto dėžutė užverčiama kalėdiniais sveikinimais, kai kaimynas tave šiltai apkabina lyg būtum pažįstamas nuo neatmenamų laikų, kai kalėdines dovanas gauni nuo žmogaus, kurį sutikai pirmą kartą ir spėjai vos pasisveikinti,  kai vaikiškas juokas užburia, priverčia juoktis ne tik tave, bet ir aplinkinius, kai 80-ies metų sulaukusi močiutė prisiminus vaikystę virsta į sniegą "piešti" angelo, kai rogutės čiuožiančios per sniegą veža ne tik patenkintus vaikus, bet ir dovanėles tiems, kuriems labiausiai jų reikia. Visa tai ko šiemet Kalėdų metui vis dar trūko atkeliavo pas mus vos per pora vakarų.  Kalėdų stebuklo šiemet nebelaukiau, tačiau jis atkeliavo kartu su gera nuotaika, pačiais šilčiausiais jausmais bei maišu nelauktų dovanų.

Pati nesu mėgėja siuntinėti siuntinių, išrinkti tinkamą dovaną reikalauja tiek pastangų ir energijos, kartais galiu kelis mėnesius užtrukti ir vis tiek nerasti būtent tam žmogui tinkamos dovanos. Sunkiausia būna per Kalėdas, nes tai didysis dovanų metas. Pirmaisiais gyvenimo metais Vokietijoje dar siunčiau dovanėles į Lietuvą, bet po mažu tai išgyvendinau. Tačiau dabar kai su Domuku galime patys sukurti kažką gražaus ir mielo vėl prieš Kalėdas keliaujame į paštą. Šiemet tai suteikė kaip niekad daug džiaugsmo, kartu su Domu darėme darbelius seneliams, jis vis kartojo jog seneliai džiaugsis, kad jam pasakys ačiū ir daug daug šypsosis. Pirmoji dovanėlė, kurią darėme buvo žiemiški rėmeliai nuotraukėlėms. Iš fanieros išpjovėme senių besmegenių kūnelius bei galvas, kurias Domas nudažė baltai.

Besmegeniams kepures, pirštines, akis, nosis bei žandukus iškirpau iš mūsų pamėgto guminio popieriaus. Domukas labai susikaupęs stengėsi juos suklijuoti. Kai viskas išdžiuvo įklijavome nuotraukėles. Visi keturi mūsų pagaminti rėmeliai - seniai besmegeniai iškeliavo į Lietuvą.