Pagaliau darbelis, kurį darėme visi trys. Darbeliu net sunku tai pavadinti, čia greičiau visas darbas, nes pradėjome daryti prieš savaitę, o pabaigėme tik šiandien. Tiesa, ir neplanuotai. Domo kantrybė baigėsi belaukiant kada turės pingvinukus. Šiandien net ašarėlę išspsaudė, tad kad nereiktų ilgiau ašaroti prisėdome pabaigti pašėlusių mažųjų pingviniukų.
Prieš savaitę Donatas su Domu iš putplasčio likučių, kurių po persikraustymo pas mus rūsyje tikrai netrūksta, suklijavo kalną. Putplastis Domui pasirodė labai keistas, susidūrė su juo pirmą kartą, neaišku buvo kodėl trupa, kodėl visi sulaužyti gabaliukai skirtingos formos, ilgai mastydavo kurią gabalėlio pusę tepti klijais, o kuri bus geroji pusė.
Pingvinukų kūnelius darėme iš mūsų mylimų vazonėlių, o galvytes iš putplasčio kamuoliukų. Domas visa tai nudažė juodai.

Sekantį rytą aš nupiešiau pingvinams pilvus bei veidukus, o po to jie liko savaitei tūnoti mūsų darbo kambarėlyje. Jei ne Domo prašymai ir ašaros kažin ar būtume juos pabaigę.
Šiandien iš spalvoto kartono iškirpau jiems kojytes, sparniukus, bei apskritimus vazonėlių apačioms užklijuoti.

Tuo tarpu Domukas mūsų lobynuose ieškojo medinių pagaliukų slidėms, bei mažų vatos kamuoliukų sniego gniūžtėms. Beieškodamas atrado dar ir nuo pernai likusias medines rogutes, ant kurių tuoj pat pasodino vieną pingviną. Ką gi beliko uždėti pingvinams kepures bei leisti džiaugtis žiemos malonumais ant balto sniegu pasipuošusio kalno.