Lig šiol pats smagiausias užsiėmimas su ledu buvo jo spalvinimas.  Rodės šiam užsiėmimui galo nebus. Domas nuo piešimo nenorėjo atsitraukti, bėrė druską ant ledo gabalų, dažė. Pabandė vieną ledo burbulą dažyti ir be druskos, tačiau dažai nesilaikė. Sunku vaikui suvogti, kodėl druska tokia stebuklinga, skverbiasi į ledą, netgi jį tirpdo. Kai visi turimi ledo gabalai buvo nudažyti Domas pabandė dažyti sniegą, apledėjusį sniego senį, pripildė vėl galybes indelių vandens.

Domas gan dažnai pasigriebia kokį pagaliuką, sukalba burtažodį "Simsalabim Hokuspokus" ir mudu su D. turim tai kvaksėt kaip varlės, tai miaukti kaip katinai ar net apsimesti danguje plaukiančiais debesėliais. Praeitą savaitę mūsų burtininkui vien lazdelės pasirodė maža, prireikė dar ir burtininko kepurės. Na, o jei yra noras kodėl jos nepasigaminti. Deja, šįkart darbo man buvo žymiai daugiau nei Domui.

Kad ir kaip vaikams norėtųsi, šią žiemą sniego dar beveik nebuvo. Visą rudenį Domas įsivaizdavo kaip žiemą pasnigus lipdysime sniego arklį. Nežinau kodėl jo vaizduotėje ilgą laiką gyveno ne tradicinis sniego senis, bet arklys. Aš nė neįsivaizduoju kaip tokį nulipdyti, bet jei vis tik netikėtai paskutinį žiemos mėnesį sulauksime sniego, manau teks įgyvendinti šią žiemišką Domo svajonę. O kol lauke dviženklė minusinė temperatūra mėgaujamės lediniais malonumais. Bene kasdien vis ką nors šaldom.  Vieną dieną Domas šaldė mašinėles, kitą kamštelius, trečią gamino ledo tortą su rudens gėrybėmis, būtų įdomu dar ir ledines žvakides išbandyti.

Pats mėgstamiausias Domo žaislas - Lego Duplo kaladėlės. Paprastai iš jų stato namus žmogiukams, garažus mašinoms bei gyvūnėliams tvartus. O paskutiniu metu "užsikabinom" dar ir ant raidelių bei skaičių statymo. Domas didžiąsias abėcėlės raides išmoko dar nebūdamas dviejų metukų, mažąsias mokėjo dar nesulaukęs trečiojo gimtadienio, o dabar po truputį žaisdami dėliojam žodelius.  Tam raidės iš kaladėlių puikiausiais tinkamos. Pirmiausia reikia sugalvot kaip raidelę pastatyt, o vėliau nuspręst kokį žodį ar skiemenį sudėliot. Be abejo mėgstamiausi Domo žodeliai jo bei broliuko vardai.

Nebe daug liko iki užgavėnių. O kaip žinia daugelyje šalių šią progą organizuojami karnavalai, ne išmtis ir Vokietija. Domas šių metų užgavėnėms išsirinko pirato kostiumą, o belaukdamas šventės pasigamino dar keletą kaukių. Pirmoji jų - peliuko, kurią kartu su kitais vaikučiais gamino darželyje.

Užsinorėjo Domas angeliuko, tad vieną jam per keletą minučių pagaminau. Paėmė jį Domas, apžiūrėjo ir po keleto sekundžių atidavė man sakydamas jog tai ne jo, o mano angelas. Jis nusprendė pasidaryt pats. Manęs paprašė tik iškirpti galvutę, o visą kitą pagamino pats. Kai angeliukas buvo baigtas prireikė dar vieno - mažajam broliukui. 

Kai už lango toks šaltis smagu pažaisti su ledu. Vakarais Domas į smėlio formeles pripila vandens, o kitą dieną lekia žiūrėt į ką pavirto vandenukas. Žaidimai su ledu jam labai patinka. Bando, žaidžia, stebi, mėgaujasi, o jei lieka dar nesubyrėjusių ledo gabalų parsineša namo, tuomet plukdo laivelius ant ledo lyčių.

Visą gruodį svajojom apie šaltį, sniegą, ledą. Sausio pradžioj dar ir norėjosi žiemos, tačiau jam įpusėjus užplūdo pavasariškos mintys. Kaip neužplūs jei net alyvos pradėjo leisti pumpurėlius...
Ir visgi prieš pasibaigiant sausiui žiema pasirodė, netgi vieną dieną pasnigo. Oi kiek džiaugsmo buvo vaikams, darželyje nieko nelaukdami pradėjo žaisti sniego karą. Tądien vos įkalbėjau eiti namo. Sutiko eiti tik dėl namuose laukiančio žiemiško darbo. Grįžęs stvėrė kastuvą puolė kasti sniegą ne tik kieme, bet ir visą šaligatvį už mane nukasė. Keistai žiūrėjosi, mama kieme slampinėja, o jos trimetis darbuojasi su kastuvu. Norėjau padėti, bet neleido. Pirmo sniego džiaugsmus Domas pasiliko tik sau. 

Kai kieme nebeliko sniego keliavome į sodą. Nors sniego buvo nedaug sniego senį vis tik pavyko pastatyti. Įdomu ar sulauksime dar sniego, juk seniui besmegeniui žmonos reikia.