Penktadienį kartu su mūsų svečiais sėdome į traukinuką ir patraukėme link Švecingeno (Schwetzingen) miesto. Apie šį miestą ir jame esančius rūmus sužinojome visiškai atsitiktinai, nors tai gan įžymi, turistų lankoma vieta.
Švecingeno rūmų sodas tikrai pakerinti vieta, kurioje susipynęs menas, fantazija, istorija bei gamtos grožis. Bevaikštinėdamas po rūmų sodą jautiesi lyg stulbinančioje pasakoje, o gal net lyg nedideliame romantiškame Rojaus sode.

Jauniausioji rūmų sodo dalis - turkiškas sodas su "raudonąja mečete", pastatyta 1780 m. Islamiškos mišios joje vyksta itin retai, mečetė parke stovi labiau dėl grožio, leidžia lankytojams pasijusti lyg pasakoje "tūkstantis  ir viena naktis".

Viena labiausiai mums patikusių sodo vietų - romėnų laikų vandentiekis, kuris manoma šiuose rūmuose niekada nebuvo naudojamas pagal tikrąją paskirtį.

Dar viena įspūdinga parko vieta - vonios namų sodelis. Tai vienintelė sodo dalis, į kurią patekti galėjo tik pats Karlas Teodoras bei jo retą leidimą gavę svečiai.

Be šių kelių paminėtų vietų, parke galima pamatyti  ne vieną šventyklą, įspūdingus fontanus, oranžeriją, baltas elnių skulptūras, kurios primena apie tai, kad pradžioje šioje vietoje buvo medžioklinė pilis; už aukštos mūrinės tvoros įkurtą angliško tipo sodą, kuriame susodinti reti medžiai atvežti iš įvairiausių pasaulio kampelių.  Nuostabių vietų čia begalės, mes atvažiavę prieš pirmą valandą, o išvažiavę po penkių vakare nespėjome visko apeiti, ką jau kalbėti apie pačių rūmų apžiūrėjimą.