Domas be galo be krašto myli katinėlius. Rytais lekia prie miegamojo lango pažiūrėt gal kartais tupi ant priešais esančios kaimynų palangės vienas jų katinų. Nusivilia kai nepamato. Kasdien prisimena katinėlį gyvenantį Lietuvoje pas močiutę, o ir pats dažnai virsta katinėliu. Būna gali gerą pusvalandį vien miauksėti nepratardamas daugiau nei žodžio. Ypatingai kai jam ką liepi moka apsimesti katinu: miaukia, murkia, glaustosi ir nieko negirdi. Kartais pagalvoju jei namie turėtume katiną, tai Domas pamirštų kalbėti, vaikščioti ant dviejų kojyčių, turbūt vaikščiotų miauksėdamas paskui katiną keturiomis. Kai nuvykstame į Lietuvą ten pats geriausias draugas būna katinas. Todėl kai jau susiruošiau megzti šaliką Domas prašė būtinai numegzti su katinėliu. Domui šaliko reikėjo jau seniai, iki dabar dalinosi vienu su tėčiu, šiltesniu oru ištraukdavome ir jo vaikiškus, kurie tokie trumpi, kad ant striukės viršaus užrišti niekaip neįmanoma, o pirkti nieko patinkančio neradome. Šalikų megzti aš nemėgstu. Nepatinka man lygiai vienodai megzti tokį ilgą daiktą, tad dažniausiai mezgu juos labai ilgai. Domuko naująjį šaliką kaip niekad numezgiau greitai, bet tik dėl noro išbandyti mezgimą penkiais virbalais. Iki šiol man atrodė penkis virbalus suvaldyti neįmanoma. Pirmą katino kojytę mezgiau burbėdama, kad daugiau niekada niekada neimsiu penkių virbalų į rankas. Po antros kojytės pasirodė visai įdomu, o po visų keturių ir uodegos nusprendžiau, kad taip megzti visai nesudėtinga, o svarbiausia nieko nereikia siūti.
Numezgus šaliką, Domo turima kepurė pasirodė visiškai prie jo netinkama, o ir per paskutines porą savaičių ji tapo Domui šiek tiek mažoka. Teko megzti naują, ją mezgiau taip pat su penkiais virbalais, modeliukas man labai patiko, puikiai dengia ausytes, tinka ir vyresniems ir jaunesniems vaikučiams. Tad pagal atrastą schemą kepurę megsiu tikrai dar nekartą.
Numezgus kepurę nutariau, kad penkiais virbalais naudotis moku puikiai, tai kodėl nenumezgus dar ir pirštinių. Beliko artimiausiu metu pabandyti numegzti kojines, nors jų mezgimas man vis dar skamba kaip misija neįmanoma.
Pradžia: 2010 gruodžio 26 d.
Pabaiga: 2010 gruodžio 30 d.
Siūlai: 
BC Garn LUCCA (100 % merino vilna)
Virbalai: 3,5 mm
Idėja: kepurė - Through the loops
šalikas - www.eva.ru
pirštinės - iš knygos "Puiku megzti"
cha´cha, o katina tikrai laikyti galetumet...su katinu nera taip sunku kaip su suniu, paleidi, issilaksto po laukus ir grizta namo...hehe Juokingiausia tai, kad mano vaikas pasidare Hello Kitty fanas! dantu sepetukai, kvepalai, drabuziai tik su hello kitty atvaizdu. Man bloga nuo sitos kates...bet galiu pasakyti, kad kartais visai neblogai suveikia! Jeigu idedu maista i hello kitty lekste, greitai buna tuscia, suvalgo ir net viska islaizo. Kai iskepu varskecius, ar kazka ko ji paprastai nemegsta, pasakau, kad cia hello kitty varskeciai, tai nenoredama kerta...net ausys lapsi. Karta net nusiprunksciau, sako ji man: Mama as nemegstu tos mesos, bet ja hello kitty irgi valgo... Baisu pagalvojus kas toliau bus...prasides hanna montana, ed hardy ir t.t Is kur atejo ta **mada**ar kaip cia pavadinus...ogi is darzelio. Darzelyje kas antra mergaite vaiksto su sios keistos kates rubais, miaukia, glaustosi. Isaugs...vis raminu save. Ka norejau pasakyti,kad tik nepamirsciau:))) Labai branginu ranku darba! tokie kaip tavo darbai...neprilygs jokiam firminiam rubui. Jis gali buti brangiausias, bet nebus toks brangus...kadangi ranku darbas - vienetinis! Visi vaikai vaikscioja apsirenge kaip visciukai is inkubatoriaus. Visi vienodai. O tavo vaikas tikrai dziaugiasi turedamas tokia ORIGINALIA, PILNA NAUJU IDEJU MAMYTE! Taip ir toliau!