Vis dar atrodė, jog metai tik tik prasidėjo, o jau žiūrėk pusės pirmojo jų mėnesio nebėra. Metų pradžia tikrai nebuvo tokia, kokios norėtųsi. Iš namų išėję buvome vos kelis kartus, o ir tuos tik dėl to, kad nuvykti pas gydytojus. Tik apsidžiaugdavome gerėjančia Domo sveikata, sekančią dieną vėl pablogėdavo, vėl tekinomis pas daktarus, vėl vaistų kursas.  Sunkiausia šių savaičių užduotis buvo Domą išlaikyti vienoje vietoje. O jis ne iš tų kuris galėtų bent penkias minutes nusėdėti vietoje, jis nei minutės nesugeba pabūti ramus. Net jei skaitome knygą, jis nenustygsta vietoje, jam reikia viską ką perskaitėme pavaizduoti, ramiai klausytis jam tiesiog neįmanoma. 
Ramiausias jis būna piešdamas, darydamas darbelius. Tad per šias savaites pripiešėme nesuskaičiuojamą galybę lapų, karpėme, lankstėme,  klijavome, sprendėme įvairias užduotėles, prisigalvojom visokiausių žaidimų, tinkančių žaisti sėdint lovoje. Labiausiai Domas pamėgo "Memory" žaidimą. Žaisdavome jį ir seniau, tik žaidimas trukdavo ne ilgiau poros minučių, o dabar galime drąsiai žaisti pusvalandį, kiekvieną kartą su vis daugiau paveikslėlių porų.  Dar vienas šaunus žaidimas - pasaka "Pirštinė". Jos dėka Domas galų gale teisingai pradėjo naudoti žodelius "tu" ir "aš". Save iš įpratimo būna dar pavadina "tu", tačiau tai nutinka vis rečiau ir rečiau.  O labiausiai nepamainomas tai oranžinis pieštukas, kurį Domui labai norint atnešė kalėdų senelis, reiktų tik įsigyti jam tinkamą dar bent vieną knygą. Vis tik naujos technologijos stebuklingos, o ir vaikas knygą paskaityti gali vienas be tėvų buvimo šalia.
Darbelius, kuriuos  darėme, Domas rinkosi pats.  Nemėgstu aš darbelių knygų, tačiau Domas jas dievina. Būna pasiima varto,varto, kol galų gale nusprendžia ką norėtų pasidaryti. Tokias knygas turime vos kelias, tad greit nebebus iš ko jam pačiam rinktis.  Praeitos savaitės mylimiausias Domo darbelis - drugelis, kurį taip pat išsirinko pats iš vienos mūsų turimos knygos. Darbelių kambaryje pats susirado vazonėlį kūneliui, kamuoliuką galvytei, bei šenilo vielutes drugelio rankytėms. Spalvas kuriomis spalvins drugelį rinkosi taip pats. Nuspalvinęs žaliai, kaip parodyta knygoje drugelį nusprendė papuošti taškučiais, kuriems pasak jo pasidarė liūdna todėl jie visi susikibo rankytėmis. Sunkiausia darbelio užduotis buvo mažus medinius rutuliukus užmauti ant šenilo vielutės galų, pirmą susikaupęs vėrė gan ilgai, tačiau sekančius suvėrė lengvai, be didelių pastangų.
Man beliko drugeliui uždėti sparnus bei nupiešti veiduką.