Paprastai Domas piešia dažais. Bandydavau jam siūlyti ir kitokių piešimų priemonių, bet nuomonė apie jas nenuginčijama: flomasteriai - nesąmonė; pieštukai - nesimato; kreidelės - nepatinka. Tačiau vieną dieną kai išsitraukiau savąsias aliejines pasteles, panoro pabandyt ir jis. Piešimas jomis Domui labai patiko, tad pagaliau mūsų namuose nesuskaičiuojama galybė piešinių pieštų ne tik dažais ir teptuku.

Kai Domas piešia labai daug pasakoja, komentuoja kiekvieną nupieštą brūkšniuką, taškiuką. Piešiamos istorijos kartais būna ilgos, gilios, nepakartojomos. Tad pats laikas kitoje piešinių pusėje rašytis jų istorijas, nes būna po keliolikos dienų nei jis, nei aš nebepamenam kur kas nupiešta.

Šį piešinį piešdamas Domas pasakojo kaip nori greičiau pasveikti bei lėkti į kiemą žaisti. Kieme didžiausias malonumas važinėtis traktoriumi, kuris turi didelę raudoną priekabą, į kurią Domas prikraus daug šieno karvutėms. O kad lauke galėtų būt ilgai ilgai turi būtinai šviesti saulutė.

Kaip ir senajame mieste, taip ir šiame Domui labiausiai patinka pasivaikščioti parke. Tik čia nėra jis taip arti kaip seniau. Bet svarbiausia, jog ir čia yra antyčių, kuriomis reikia pasirūpinti. Pasak Domo mūsų miestelio ežerėlyje gyvena ir vėžlys tik jis jo dar nematė.

Geltoni kranai statybų aikštelėse bei šiukšlių mašinos labai aktuali tema mūsų namuose, tad juos piešia Domas itin dažnai. Man taip pat tenka juos piešti, paprastai kiekvienos tolimesnės kelionės metu.