Sekmadienio popietę praleidome prie nedidelio ežero. Domas važinėjosi dviratuku, maitino antytes, o daugiausiai dėmesio skyrė gulbėms, kurių tame ežere neįprastai daug. Labiausiai jį sužavėjo gulbių šeimyna su jau paaugusiais gulbiukais. Jie dar pilki, turintys vos po keletą baltų plunksnų.  Grįžęs namo Domas iškart panoro piešti gulbes, tačiau tai atidėjom šiandienai. Ryte perskaitę pasaką apie bjaurųjį ančiuką, išsitraukėme melsvą popieriaus lapą bei dažus. Piešinukai su delniukų antspaudais Domui suteikia vis dar daugiausiai džiaugsmo.

Žymės: gulbė, delniukų antspaudai
Permalink
Trackback nuoroda