Dar vasarą
Austėjos blog'e perskaičiau apie
knygą su spalvotų kvadratėlių virvele. Idėja man labai patiko. Norėjau tokią liniuotę padaryt iškart, tačiau prisiruošiau tik dabar. Nors dabar metas daug tinkamesnis, nei buvo prieš pusę metų. Domas išmoko puikiai skaičiuoti iki penkių, na galima būtų sakyti iki dešimt, tačiau jam skaičius šeši lyg užburtas, niekaip jo neprisimena. Jei jam skaičiuojant po ištarto penkių pasakai jog seka šeši, tada toliau iki dešimt skaičiuoja pats. Tačiau jei neprimeni, būna pradeda skaičiuoti vėl nuo vieno arba nuo dviejų.
Liniuotė jam tapo labai svarbi po persikraustymo, kuomet metras buvo vienas svarbiausių pagalbininkų. Matuodavom ne tik mes su Donatu, bet ir Domas. Neretai nepasidalindavome metrais. Domui prireikdavo būtent to, kurį tuo metu naudojame mes. Taip Domas įprato visus po ranka pakliuvusius daiktus matuoti.
Austėjos aprašyta matematinė virvelė labai paprastai padeda skaičiavimą bei matavimą sujungti į vieną visumą. Džiaugiuosi, kad ją pasigaminome ir mes.
Pirmomis dienomis Domas man ją duodavo bei prašydavo pamatuoti vieną ar kitą paveikslėlį knygoje, mašiną su kuria žaidžia, tačiau paskutinėmis dienomis vis daugiau bando matuoti pats. Dėlioja spalvotus kubelius, juos skaičiuoja, kartais būna pasako, jog vienas daiktas ilgesnis už kitą.
Tikiuosi ši pirmoji liniuotė greit nenusibos, galėsime ir toliau su ja matuoti, skaičiuoti, lyginti daiktų ilgius, vėliau gal ją net prailginti iki penkiolikos ar dvidešimt spalvotų kubelių.



Šaunuoliai, mes tai vis neprisiruošiam, nors ši mintis man vis galvoj sukasi. Bet mes kai darysim, tai jaučiu ne iš medžio.