Apie Serengeti parką sužinojau visai neseniai, perskaičiau apie jį mažiau nei prieš metus viename vokiškame blog'e, kurį žiūrint taip ir norisi imti penkis mažus virbalus ir pradėti megzti kojines. O kai sužinojome, jog kelsimės gyventi vos 115 km nuo šio parko, jis atsidūrė norimų aplankyti vietų sąrašo viršuje. Parką suplanavome aplankyti dar prieš Domo trečiąjį gimtadienį, vis tik nuo trijų metų vaikams įėjimas kainuoja 20 eurų.  Nemokant įėjimo už Domą, bei atsispausdinus parko puslapyje esantį kuponą, su kuriuo vairuojantis mašiną asmuo įleidžiamas nemokamai į parką patekome už minimalią kainą.  Po dienos nuostabiame gyvūnų bei pramogų pasaulyje galiu garantuoti, kad ten tikrai dar sugrįšime.

Serengeti parkas susideda iš dviejų dalių: gyvūnų safaris bei pačios įvairiausios karuselės. Domas važiuodamas į parką labiausiai norėjo pamatyti žirafas, tad mums labai pasisekė, nes žirafos buvo pačioje safario pradžioje.

Parke gyvūnai labai draugiški, taip ir taikosi įkišti nosį pro mašinos langą, tikėdamiesi gauti bent vieną gardų kasnelį. Domas labiausiai saugojosi stručių, juos tik pamatęs prašydavo uždaryti langą.

Karinigiausiai kaip ir priklauso nusiteikę liūtai ir tigrai. Viena žavi liūtė mašinai važiuojančiai už mūsų nusprendė nukasti veidrodėlį. Nukasti nepavyko, tačiau dantų žymes atminimui paliko. Labiausiai džiaugėmės, kad tai ne mūsų mašina.

Na, o mane labiausiai sužavėjo baltieji tigrai. Žavūs, aktyvus, reikalaujantys dėmesio, susidarė įspūdis, kad būtent su jais parko darbuotojai turi daugiausiai vargo.

Iš gyvūnų karalystės persikėlėme į pramogų pasaulį. Čia daugiausiai džiaugsmo buvo Domui, suposi kiek ir kur norėjo. Išeinant iš parko vos kojeles vilko. Siūlėm iki mašinos panešti, bet jis atsisakė, nusprendė nupėdinti pats. Įlipęs į mašiną teištarė du žodžius - Domukas alkanas, tačiau vos spėjęs atsikąsti pirmąjį kąsnį "nulūžo".