Šiemet atostogoms pasirinkome visiškai mums neįprastą laiką. Nuo tada kai atvykome į Vokietiją atostogaudavome rugsėjo mėnesį. Rudens pradžioje atostogauti man labai patiko, oras dar būna šiltas, žmonių nebe daug, žymesnėse vietose nereikia stumdytis žmonių miniose. Nemėgstu aš vietų su daugybe žmonių, didmiesčiai mane beprotiškai vargina, todėl daugelis mūsų pažįstamų vokiečių juokiasi, kai mes atostogoms renkamės pensininkų mėgstamiausias vietas.

Kadangi jūros nematėme daugiau nei du metus, šių metų atostogas nutarėm praleisti prie jūros. Ilgai galvojom rinktis Šiaurės ar Baltijos jūrą, kol galų gale nutarėm jog Baltija mums artimesnė. Be to lig šiol esame matę tik lietuviškus bei latviškus jos krantus, smalsu buvo pamatyti kaip ta pati jūra, jos krantai, paplūdimiai atrodo Vokietijos pusėje. Lietuvoje prie jūros labiausiai mėgau Kuršių Neriją, tad neatsitiktinai ir šiemet Vokietijoje atostogoms pasirinkome pusiasalį, šiek tik primenantį lietuviškąjį, kur vienoje pusėje Baltijos jūra, kitoje Saaler marios.

Šiandien po pietų atvykome į nedidelį pusiasalio miestuką Wustrow, čia ir apsistojome. Labiausiai Domas nekantravo pamatyti jūrą, vos įėjus į butuką, kuriame praleisime savaitę, jis mus pradėjo temti į lauką, atsisakė net pietų, kad tik kuo greičiau išvystų jūrą. Link jūros keliavome ramia alėja, kuri atvedė tiesiai ant tilto. Taip buvo gera stebėti Domo emocijas išvydus bekraštę jūrą bei ilgą ilgą tiltą.

Perėję tiltą smėlėtu paplūdimiu patraukėme link skardžių. Netikėjau, kad Domas nesiskųsdamas, nepavargdamas nueis gana nemažą atstumą, ir dar su plačia šypsena grįš atgal į miestelį.  Šiuo pasivaikščiojimu baigėsi pirmoji mūsų atostogų diena, su nekantrumu laukiame antrosios.