Niekad negalvojau, kad Baltijos jūros krantai tokie įvairūs. Per savaitę apėjome tik apie 10 km pakrantės, o pamatėme tikrai daug. Balto smėlio paplūdimiai, akmenuotos pakrantės, negyvosios kopos, skardžiai, medūzų kolonijos, laukinės pakrantės beveik nepaliestos žmogaus. Būtent laukinė Darso pakrantė mus sužavėjo labiausiai, ne veltui ji patenka į įspūdingiausių pasaulio paplūdimių dvidešimtuką.
Deja, nuotraukų iš šios vietos teturime vos keletą, mat penktadienis Donatui buvo nesėkmių diena. Pirmiausia vaikštinėdamas pajūriu pametė batus. Batų gaila nebuvo, tik vis svarstėm kaip reiks basam per uoduotą sengirę grįžti į miestelį. Tačiau ši problema po daugiau nei penkių valandų mėgavimosi vakarine Darso pakrante išsisprendė pati, Donatas visiškai nesitikėdamas batus atrado.
Antroji nesėkmė buvo skausmingesnė. Donatas mūsų kasdieninį palydovą - mylimą fotoaparatą - išmaudė bangose. Fotoaparatas neberodė jokių gyvybės ženklų, teko bandyt džiovinti saulutėje, kuri šiek tiek pagelbėjo. Fotoaparatas vėl veikė, nors nuotraukos gavosi nebe tokios kokybiškos.
Ką gi, šių dviejų "nesėkmių" mūsų tėveliui tądien buvo negana. Kai saulės ir maudynių buvo jau iki soties Donatas pastebėjo kojoje įsisiurbusią erkę. Kaip besisaugotume, paskutinius keturis metus šių gyvių neišvengiame. Baisiausia buvo kai prieš du metus oro uoste prieš pat lipant į lėktuvą pamačiau erkę Domo galvutėje. Teko kreiptis į oro uosto medikus, kas pasirodo nėra taip paprasta. Pirmiausia vieni, vėliau kiti oro uosto apsaugos darbuotojai panoro įsitikinti ar nemeluojame, ir tik po kelių visiškai ne medicininių apžiūrų su trijų apsaugos darbuotojų palyda patekome pas oro uosto medikę, kuri ištraukė iš Domo galvytės bjauriąją erkę. Šįkart Donatui erkės traukti neprireikė, kol parėjome pasiimti erkėm traukti skirtos kortelės, ji nežinia kodėl išlipo pati.
Na ir dienos pabaigai juoko buvo iki ašarų. Po nuostabaus šilto vakaro prie jūros grįžinėjome į butą, kuriame apsistojome. Džiaugėmės, kad paskutinis atostogų vakaras buvo nuostabus, pilnas Domo juoko, gyvos muzikos pakrantėje, bei vis dar šildančių besileidžiančios saulės spindulių, kai staiga mielas paukštelis nutarė baltomis šitomis dėmėmis papuošti Donatą...
Nu, broliau, tu visai :) Nusprendei atostogas paivairinti?
Tikras paįvairinamas būtų buvęs jei, balandžiui mane apdarius, Eglė iš juoko šlapiom kelnėm būtų grįžus ;)
:) :) :)
Jura ir as. Naktį pakeičia dienelė, Verksmą pakeičia dainelė, Rudą lapą – žalias lapas, Sniego kvapą – šilo kvapas. Po žiemos gėlė pražįsta, Paukštis lizdą atpažįsta. Po žiemos melsvi varpeliai, Saulėj zvilgantys upeliai. Šiam pasauly ištiesų Kaip gerai, kad AŠ ESU!!!! Kaip grazu ziureti i tokia Laiminga seima....tikrai kartais is asara istryksta beziurint i tokias dziaugsmo kupinas akimirkas. Kuo daugiau tokiu graziu dieneliu!!!!