Po vėsių, lietingų savaičių dviem dienom pasirodė saulutė. Kadangi po jų vėl mažiausiai savaitei pranašaujami lietūs, įkalbėjome Donatą pasiimti laisvą dieną bei išpildyti didžiausią Domo šios vasaros norą - aplankyti zoologijos sodą. Mums artimiausias zoologijos sodas įsikūręs Hanoveryje, tad į jį ir išsiruošėme.
Hanoverio nuotykių zoologijos sodas garsėja kaip moderniausias Vokietijoje. Kelete kelionių žurnalų rašoma jog šis gyvūnų parkas įspūdingiausias ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Ar Europoje jis gražiausias tikrai nežinau, tačiau iš visų mūsų aplankytų zoologijos sodų Vokietijoje, jis mums patiko labiausiai. Nepaisant to, kad šis zoologijos sodas brangiausias Vokietijoje (mums trims dienos bilietai atsiėjo 60 eurų), jame per metus apsilanko daugiau nei 1,6 mln. gyvūnų gerbėjų.

Šis parkas nuo kitų mūsų lankytų labiausiai skiriasi tuo, kad čia nepamatysi zoologijos sodams būdingų aptvarų su grotomis. Pirmąją zoologijos sodo dalį, kuri skirta Afrikos gyvūnams, galima apžiūrėti beplaukiant "Sambesi" upe. Vaikams pasiplaukiojimas afrikietiškomis devynių vietų valtimis vienas didžiausių malonumų. Domas būtų norėjęs plaukti bent kelis kartus, tačiau norint apžiūrėti likusią zoologijos sodo dalį laiko tam per maža. Praleidę nuostabiame parke 8 valandas iš šešių siūlomų gyvūnų šou spėjome pamatyti tik tris, pažiūrėjome vos keletą gyvūnų maitinimo šou, kurių per dieną būna daugiau nei 20.

Iš pažiūrėtų šou labiausiai mums patiko "Motinos ir vaiko gimnastika", kurią atliko drambliai. Pernai metais zoologijos sode gimė penki drambliukai. Šis įvykis netgi buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą. Paprastai per metus zoologijos sode gimsta iki dviejų drambliukų, o čia netgi penki. Oi kaip gražiai mažieji drambliukai maišosi mamoms po kojomis, vos nuprausti vėl voliojasi smėlyje, pasirodymo metu nusprendžia atsigerti mamos pienelio, arba bando vienu kąsniu sudoroti didžiulį ananasą.

Dar viena įspūdinga zoologijos sodo vieta - kanadietiškasis Yukon Bay, kur baltąsias meškas, pingvinus, ruonius gali stebėti ne tik nuo kranto, bet ir iš povandeninio laivo. Mums bebūnant laive meškutės nutarė panardyti, tad įspūdžių visiems trims buvo sočiai.

Na ir pabaigai, kaip įprasta daugumoje parkų, vaikų žaidimų aikštelės, naminiai gyvūnai, ožiukai kuriuos gali maitinti bei glostyti. Iš čia Domą išsivadinti buvo sunkiausia. Nors kojelės vos laikė, o akys jau merkėsi norėjosi dar kartą paglostyt ožiuką, dar kartą užlipti į laivą, dar kartą nučiuožti nuo čiuožyklos.