Vieną rytą Domas prabunda šaukdamas Kalėdų senelį, kitą - dar nė nepramerkęs akių sako eisiąs statyti kieme palapinę, trečią - būdamas pusiau sapnuose skubės plukdyti baseinėlyje žuvyčių, na ir galiausiai vieną rytą prieš rytinį pasisveikinimą praneša, jog būtinai būtinai gamins baidyklę. Baidyklė nustebino labiausiai. Jis net viziją turėjo kaip ji turi atrodyt - du surišti pagaliukai, kuriuos jis aprengs medžiaga bei nudažys gražiai galvą.
Tądien baidyklę daryti atsisakiau prižadėdama, kad savaitgalį parsinešę su tėveliu iš miško šakų galės abu kartu pasigaminti. Likusias dienas iki savaitgalio Domas baidyklės nė nepaminėjo, galvojau pamiršo, bet klydau. Jei jis ko užsimano neperkalbėsi, taip ir šįkart. Šeštadienį mums priminė, jog turime eiti į mišką ieškoti šakų bei gaminti baidyklę. Parsinešę kelias pušies šakas, pasiskolinę jūrų kiaulytės šieno bei atradę seną paklodę vyrukai baidyklę pagamino. Tokią tikrą, baisią, baisią, šiek tiek panašią į vaiduoklį.
Tavo komentaras