Šiemet rudeniniai vaisiai labai ankstyvi, kai kurie pasirodė netgi rugpjūčio pradžioj, tačiau tuomet manęs dar visai negundė. Nors Domas prašė nekartą eiti rinkti kankorėžių, giliukų bei kaštonų, į mišką rinkti gėrybių patraukėm tik prasidėjus rudenėliui, kurio darbelių mylėtojas labai laukė. Jau rugsėjo pirmosios popietę namus pradėjome puošti rudenio spalvomis.  Domui priskynus pilną kibirėlį paprastosios dumplūnės vaisių, kurie primena mažus žibintuvėlius, nutarėm pasidaryti girliandą.

Teko iš giliai giliai paslėptos kalėdinių dekoracijų dėžės išsitraukti lemputes, bei ant kiekvienos uždėti po vieną dumplūnės, dar vadinamos japonišku žibintu, gaubtą. Domas kiekvienam "žibintui" nukirpo kotelį bei bandė prakirpti skylutę. Kai kurios skylutės gavosi per didelės, gaubtai ant lempučių nesilaikė, bet mūsų sode priaugo tiek oranžinių "žibintų", kad nebuvo gaila kelias dešimtis ir išmesti.

Girliandą pasikabinome valgomajame, kurią Domas kaskart vakarieniaujant įjungia taip pagyvindamas vis tamsėjančius lietingus vakarus.