Paprastai kai mezgamas daiktas pradeda nepatikti metu jį ilgam, dažnai net keliems metams į šoną, retkarčiais išardau iškart. Kaip bebūtų keista šįkart pasidaviau šeimos vyrų nuomonei ir Domui mezgamo megztinio nei išardžiau, nei paslėpiau giliausiame spintos kampe.  Megztuką pradėjau megzti vakare, kuomet raudona spalva neatrodė tokia ryški. Dienos šviesoj jį pamačiau tik tuomet kai priekis, bei dalis nugaros buvo numegzta. Raudona spalva tiesiog akino, norėjosi mezginį slėpti tamsoje. Tačiau Donatas mane tikino, kad vaikams ryškios spalvos tinka, o Domas vis kartojo,  jog tokią raudoną spalvą jis myli ir mama būk gera greičiau megzk mašiną. Megztinio su mašina jis prašė jau seniai. Dar tuomet kai mezgiau megztuką su traktoriumi, jis liepė prižadėt, jog sekantis megztukas bus su mašina. Deja, mama ne visus norus taip greit išpildo. O kai pasiryžta patenkinti tokį seną ir vis dar neužmirštą norą, kaip tyčia nesiseka. Pradėjus megzti mašiną mezginį vėl norėjau mesti ir daugiau jo niekada nepasiimti. Mašina gavosi kreiva, man visiškai nepatiko. Jei ne Domas su meiliomis šnekomis, kad  tai bus tobula mašina, tereikia pataisyt vieną jos šoną , būčiau tikrai nepasiryžus baigti. Gerai, kai yra pastūmėjančių pradėtus darbus užbaigti, nors jie tau ir ne prie širdies.

Pradžia: 2011 rugpjūčio 25 d.
Pabaiga: 2011 rugsėjo 6 d.
Siūlai: Schachenmayr Bravo (100 % poliakrilas)
Virbalai: 3,5 mm
Schema: Pagal Boden parduotuvėje rastą nuotrauką