Domas pavasarį, per gimtadienį, sulaukė siuntinio nuo pusseserės Sofijos. Jau tą pačią dieną panoro būtinai ką nors nusiųsti ir jai. Tuomet sutarėm laukti rudens, Sofijos penktojo gimtadienio. Milijonus kartų klausė kada gi ateis spalis, mėnuo kai bus tiek daug įvykių - taps vyresniuoju broliu, galės nusiųsti dovaną Sofijai bei sulauks atskrendančios močiutės. Kadangi spalis prasidėjo vos prieš keletą dienų, tai iš taip laukiamų trijų įvykių išsipildė dar tik vienas. Sofijai dovaną išrinkom gan seniai, buvo belikę padaryti atvirutę. Domas keletą savaičių jas gamino kone kasdien. Griebia lapą, užrašo Sofia, ima kitą, nupiešia mašiną, ant trečio pusseserei užrašo savo vardą. Taip piešė bei rašinėjo, kol galų gale prisiruošiau kartu su juo padaryti atviruką, kurį nebepadėjome į vis didėjančią piešinių krūvą, o išsiuntėme. Įdomiausia, kad dovaną į siuntinių dėžę jam buvo įdėti visai nesvarbu, svarbiausia buvo, kad į ją patektų atvirukas. Stengėsi jį įpakuoti taip, kad nesusilamdytų bei gražus ir sveikas pasiektų Sofijos namus.
Aciu jums abiems :) Labai laukiam dovaneles ir svarbiausia atviruko.