Šiemet prisirinkome kaip niekad daug kankorėžių. Miškuose, prie kurių gyvenome anksčiau, pušį pamatydavom itin retai, o čia auga pagrinde ąžuolai ir pušys. Kadangi iš miško tuščiomis grįžti nesugebame, gėrybių pilna ne tik terasa, bet ir rūsys. Vakar bepuošiant eglę netgi kilo mintis kitą metą kalėdinę eglutę apkabinti vien žaisliukais pagamintais iš kankorėžių bei gilių. Bet ką aš čia apie kitas Kalėdas, kai šios nė nepraėjo. Nelaikysim gi iki kitų metų jau pririnktų kankorėžių. Tad tikiuosi eglutės bei briedžiukai nebus pirmas ir paskutinis kankorėžinis darbelis šią žiemą.
Tavo komentaras