Kalėdų laukimas Domo darželyje prasidėjo dar lapkričio pabaigoje, kuomet vieną vakarą buvo sukviesti visi tėveliai.  Tuomet  susėdę prie nedidelių vaikiškų staliukų tėvai ir mamos (vis dar stebiuosi, kad susirenka daugiau tėčių nei mamų) piešė, karpė, klijavo - gamino vaikučiams advento kalendorių. Tai buvo jau antrasis šiais mokslo metais darbelių vakaras skirtas tėveliams. Tokie vakarai nepaprastai džiugina, smagu pabendrauti su kitų vaikų tėvais, auklėtojomis, prisidėti prie vaikų gyvenimo darželyje. Kadangi mums pirmi metai šiame darželyje nežinau kokie advento kalendoriai būdavo seniau, bet šių metų man labai patiko. Pirmoji advento kalendoriaus dalis briedžiukai, antroji nykštukai bei širdelės. Kiekvieną rytą, susėdus prie pusryčių stalo, viena auklėtoja iš vieno maišelio, kita iš kito, kuriuose sudėti lapukai su vaikų vardais, ištraukdavo po lapelį.  Vaikutis, kurio vardas tą dieną būdavo užrašytas lapuke ištraukto iš pirmojo maišelio, pasiimdavo briedžiuką, o iš antrojo - jei berniukas gaudavo nykštuką, jei mergaitė - širdelę. Kiekviename briedžiukyje, nykštuke ar širdelėje slėpėsi mažytės dovanėlės, kurios vaikus be galo džiugino. Domui laimingosios dienos buvo gruodžio 13, kuomet švytėdamas namo parsinešė briedį, bei gruodžio 20, kai gavo raudonkelnį nykštuką.

Vaikams didžiosios šventės darželyje prasidėjo nuo Šv. Mikalojaus dienos, kuomet rado pilnas kojines vaisių, riešutų bei saldainių. Vėliau keliavo į teatrą, dainavo kalėdines dainas bei šoko, darė šventiškus darbelius. Tradiciniai bendri trečiadienio pusrytėliai šiuo metu tapo šventiškesni. Ant stalų visuomet degdavo žvakutės, prieš valgydami dainuodavo nebe įprastą pusryčių dainelę, o ramią, šventišką kalėdinę dainą.
Prieš savaitę įvyko ir Kalėdinė vakaronė. Prieš ją vaikai darželyje patys kepė sausainius, kuriais šventės metu vaišino tėvelius. Nors vaišių buvo sočiai, vaikų kepti sausainiai kvepėjo labiausiai, atrodė gražiausiai ir žinoma buvo patys patys skaniausi. O kad šventė nebūtų vien tik pasisėdėjimas prie stalų vaikučiai suvaidino muzikinę pasaką, apie gausią peliukų šeimyną, keliavusią link spindinčios žvaigždės. Atradę lopšyje gulintį kūdikėlį Jėzų peliukai jam padovanojo pienelio, meduolių, nuo dangaus nukabino auksinę žvaigždę, bei sušildė žvakių šviesoje.

Na, o šiandien Domas iš darželio parsinešė kažką slapto. Uždarė mane viename kambaryje, o pats nulėkė paslėpti to paslaptingo daikčiuko, kurį sakė pamatysime tik per Kalėdas. Smalsu, ką vaikučiai su auklėtojomis sugalvojo šįkart...