Niekad negalvojau, kad vos dviejų metų vaikai gali turėti tokią gerą atmintį. Domas taip gerai įsimena vietas, kuriose lankėsi. Jei jau yra buvęs kokioj vietoj ir vėl ten važiuojame pasakinėja kada reikia sukti į kairę, o kada į dešinę. Pirmą kartą savo pastabumu važiuojant mašina jis mus nustebino prieš gerus tris mėnesius. Tuomet po savaitgalio išvykos grįžinėjome magistrale namo, artėjant išvažiavimui į mūsų miestuką Domas garsiai sušuko "desne suk". Labai nustebome iš kur jis žino, vis tik ne taip dažnai važinėjame tuo keliu... Na o po tos dienos jis mums pastoviai pradėjo sakyt kada į kurią pusę turim sukti, degant raudonai šviesoforo šviesai liepia sustot, sulaukęs žalios ragina tėtį pradėt važiuot. Namie žaisdamas su mašinėlėmis vis sakydavo "dodo stot, zalia vūū", todėl  nusprendėm - laikas mums pasigaminti šviesoforą. Jam pasigaminti mums prireikė sulčių pokelio, virtuvinių rankšluostėlių ritinėlio, guminio popieriaus (Moosgummi), lipukų, bei akrilinių dažų.

Žymės: šviesoforas, iš naminių "atliekų"
Permalink
Trackback nuoroda