Dar vienas ledinis darbelis vakarais apdovanojantis mūsų sodą jaukia šviesele...

Lig šiol pats smagiausias užsiėmimas su ledu buvo jo spalvinimas.  Rodės šiam užsiėmimui galo nebus. Domas nuo piešimo nenorėjo atsitraukti, bėrė druską ant ledo gabalų, dažė. Pabandė vieną ledo burbulą dažyti ir be druskos, tačiau dažai nesilaikė. Sunku vaikui suvokti, kodėl druska tokia stebuklinga, skverbiasi į ledą, netgi jį tirpdo. Kai visi turimi ledo gabalai buvo nudažyti Domas pabandė dažyti sniegą, apledėjusį sniego senį, vėl pripildė galybes indelių vandens.

Kad ir kaip vaikams norėtųsi, šią žiemą sniego dar beveik nebuvo. Visą rudenį Domas įsivaizdavo kaip žiemą pasnigus lipdysime sniego arklį. Nežinau kodėl jo vaizduotėje ilgą laiką gyveno ne tradicinis sniego senis, bet arklys. Aš nė neįsivaizduoju kaip tokį nulipdyti, bet jei vis tik netikėtai paskutinį žiemos mėnesį sulauksime sniego, manau teks įgyvendinti šią žiemišką Domo svajonę. O kol lauke dviženklė minusinė temperatūra mėgaujamės lediniais malonumais. Bene kasdien vis ką nors šaldom.  Vieną dieną Domas šaldė mašinėles, kitą kamštelius, trečią gamino ledo tortą su rudens gėrybėmis, būtų įdomu dar ir ledines žvakides išbandyti.

Kai už lango toks šaltis smagu pažaisti su ledu. Vakarais Domas į smėlio formeles pripila vandens, o kitą dieną lekia žiūrėt į ką pavirto vandenukas. Žaidimai su ledu jam labai patinka. Bando, žaidžia, stebi, mėgaujasi, o jei lieka dar nesubyrėjusių ledo gabalų parsineša namo, tuomet plukdo laivelius ant ledo lyčių.

Visą gruodį svajojom apie šaltį, sniegą, ledą. Sausio pradžioj dar ir norėjosi žiemos, tačiau jam įpusėjus užplūdo pavasariškos mintys. Kaip neužplūs jei net alyvos pradėjo leisti pumpurėlius...
Ir visgi prieš pasibaigiant sausiui žiema pasirodė, netgi vieną dieną pasnigo. Oi kiek džiaugsmo buvo vaikams, darželyje nieko nelaukdami pradėjo žaisti sniego karą. Tądien vos įkalbėjau eiti namo. Sutiko eiti tik dėl namuose laukiančio žiemiško darbo. Grįžęs stvėrė kastuvą puolė kasti sniegą ne tik kieme, bet ir visą šaligatvį už mane nukasė. Keistai žiūrėjosi, mama kieme slampinėja, o jos trimetis darbuojasi su kastuvu. Norėjau padėti, bet neleido. Pirmo sniego džiaugsmus Domas pasiliko tik sau. 

Kai kieme nebeliko sniego keliavome į sodą. Nors sniego buvo nedaug sniego senį vis tik pavyko pastatyti. Įdomu ar sulauksime dar sniego, juk seniui besmegeniui žmonos reikia.

Vakar vos spėjau karpyti kartono juosteles. Domui taip patiko iš jo sukti ritinėlius. Anksčiau buvo bandęs ritinėlius sukti iš paprasto plono popieriaus, kas jam nelabai patiko. Iš kartono sukti žymiai paprasčiau, ritinėlis taip greitai neišsileidžia, greitai didėja, o ir susisuka visuomet tiesiai, nereikia dėti daug pastangų, kaip tai darant iš plono popieriaus.

Iš susuktų spalvotų ritinėlių Domas suklijavo eglę bei sniego senį, kurie papildė žiemiškų darbelių kolekciją jo kambaryje.

Atsimenu kaip vaikystėje mėgau stebėti krentantį sniegelį stikliniuose burbuluose. Jie tuomet atrodė tokie stebuklingi, magiški. Ir dabar mėgstu juos, tik bežiūrint akys tiek nespindi kaip kadais. Daug labiau spindi bestebint vaiką, kuris švytinčiu veidu mėgaujasi pirmuoju savo pagamintu sniego burbulu. 

Tokiam burbului pagaminti reikia nedidelio stiklainiuko, figūrėlės bei vandeniui atsparių klijų. Taip pat distiliuoto vandens bei šiek tiek glicerino, kad sniegelis ilgiau nenusileistų žemyn. Sniegelio bei smulkių blizgučių mes neturėjome, tad smulkiai sukarpėme senus, kadaise naudotus eglutės papuošimui, blizgučius.

Taip mūsų mylimoje darbelių knygoje pavadinta lesyklėlė, kurią Domo pageidavimu gaminome ir mes. Originale naudotas pirktinis paukščiukų maisto žiedas, kurį mes nutarėme taip pat pagaminti patys.  Mums prireikė plastikinio butelio, vielutės, riebalų bei paukščiams tinkamo sėklų mišinio. Iš butelio išpjautus du žiedus tėtis sujungė vielute, o visas kitas darbas atiteko Domui.

Šias lesyklėles (pagaminome dvi) labai greit pamėgo paukščiukai. Net ir varna bandė paskanauti  joje esančių gėrybių, tik jai gana sunkiai sekėsi. Nuotraukos labai ne kokios gavosi, fotografavau būdama kambaryje, neatsidarius lango, Vis tik reiks kada einant į sodą pasiimt ir fotoaparatą, gal pavyks gražesnių kadrų pagauti.