Prieš porą dienų Domas norėdamas mums padėti sulaužė sudedamą pirkinių dėžę. Žiūrėjau aš į jos likučius vis galvodama ar išmesti ar pasilikti. Aišku išmesti būtų buvę paprasčiausia, bet ranka niekaip nekilo. Tad vaikštinėjau ir masčiau kam ją būtų galima panaudoti, kol galų gale kilo mintis iš jos padaryti pirštukinių lėlyčių teatrą. Darbo teko įdėti gan nemažai, tačiau rezultatu likau tikrai patenkinta.

Teatre jau apsigyveno pirmosios nertos lėlytės - pasakos "Raudonkepuraitė" personažai: vilkas, raudonkepuraitė ir senelė. Dar lėlyčių mažai, bet manau artimiausiu metu jų vis daugės ir daugės.

Viena labai graži Velykų tradicija - kiaušinių ieškojimas. Tai labai senas paprotys tačiau vis dar, ypač vaikų tarpe, toks pats mėgiamas kaip ir seniau. Pagal senas tradicijas kiaušinius reiktų rinkti į pintą krepšelį, kuris simbolizuoja paukščių lizdą. Tačiau praeitą šeštadienį mane labai sužavėjo įvairiausių formų, spalvų vaikiški krepšeliai, tad nusprendžiau ir Domui kažką panašaus pasiūti.
Na siuvėja iš manęs nekokia, bet noras buvo toks didelis, kad sėdau prie siuvimo mašinos. Schema krepšeliui radau vienoje siuvimo bibliotekoje, kurią šiek tiek pakoregavau, nes norėjau, kad krepšelis atrodytų kaip zuikutis. Siuvimui prireikė daugiau laiko nei tikėjausi. Visų pirma neturėjau visų tam reikiamų medžiagų. Labiausiai man pritrūko flizelino, tačiau po to kai uždarė mūsų mieste siuvimo reikmenų parduotuvę, tenka viską pirkti internetu. Tačiau tam laiko nebebuvo, vis tik Velykos jau už keleto dienų. Na po siuvimo, ardymo ir vėl siuvimo galų gale krepšelį pribaigiau. Įdomu kaip Domui šiemet seksis ieškoti kiaušinukų...

Jau kuris laikas žaislų parduotuvėse užkliūdavo akis už įvairių varstymo žaidimų.  Domui patinka įvairiausios dėlionės, kaladėlės tad pagalvodavau, kad ir varstyti turėtų būti įdomu, be to tokie žaidimai lavina pirštukus, judesių koordinaciją.
Nusprendžiau tokį žaidimą pagaminti jam pati.  Prieš kelias savaites mūsų mieste uždarinėjo patį didžiausią prekybos centrą, tad per nuolaidas prisipirkau nemažai veltinio medžiagos. Iš tokios bent man maloniausia siūti, ir žaislams ji pati tinkamiausia. Didžiausia problema pasirodė skylių išmušimas, bet kaip tyčia Lidl'e ši savaitė skirta siuvimui. Įvairių knopkučių, siūlų buvo galima įsigyti labai labai pigiai. Tad po kelių vakarų Domukas jau galėjo žaisti su naujuoju medžiu.

Visos mintys sukasi tik apie Kalėdas. Norisi iki jų dar tiek daug nuveikti, tiek visko pagaminti, tik deja laiko vis trūksta, o ir iš ligų niekaip neišsikapstom. Taip norėtųsi ištrūkti iš namų, pasivaikščioti po Kalėdiškai išpuoštą miestą, pasisemti naujų idėjų bei geros nuotaikos.Tačiau nei orai nei sveikata to padaryti neleidžia tad tenka laiką leisti namuose. Tiesa, Domuko miego metu gimė dar keli eglutės žaisliukai.

Dar keli nauji žaisliukai...

Nebe už kalnų Kalėdos. Parduotuvių vitrinose jau žiba lemputės, lentynos lūžta nuo kalėdinių prekių gausos. Labiausia džiugina tai, kad šiemet beveik nematyti standartinių stiklinių spalvotų eglutės burbulų. Pagaliau mados keičiasi, atsiranda daugiau natūralumo bei šilumos. Argi ne mieliau ant eglutės kabinti šiaudinį, medinį, medžiaginį žaisliuką nei standartinius raudonus, mėlynus, juodus ar gelsvus burbulus. Žinoma, čia skonio reikalas, visi mes skirtingi ir renkamės tai kas būtent mums mieliau prie širdies...

Na o mes šiemet nusprendėm kuo daugiau dekoracijų pasigaminti patys. Tad jau šiandien gimė pirmieji žaisliukai, kurių tikimės kasdien vis daugės :)