Vakar prisiminėme seniai benaudotus kiaušinių dėklus. Buvau jų prikaupus daug, tačiau kraustantis nusprendžiau išmesti. O šiuose namuose jų surinkome vos kelis,  gyvenimas pačioje dioksino skandalo širdyje atbaidė nuo kiaušinių vartojimo. Teisybę pasakius nelabai jų ir pasigedau. Domas valgyt nei virtų, nei keptų, nei patiekalų su daug kiaušinių negali, alergijos mūsų namų vis dar nepalieka, nors viliuosi kad ankščiau ar vėliau jas mūsų mažasis išaugs...
Vieną iš dviejų namie turimų kiaušinių dėklų panaudojome pelyčių gamybai. Jas Domas išsirinko pats iš praeitą savaitę parsiųstos darbelių knygos, kurioje net dvidešimt žavių darbelių padarytų iš kartoninių kiaušinių dėžučių.  Didžiausias atradimas mums, kad pirštukinių lėlyčių teatro personažus labai paprastai galima pasidaryti iš kiaušinių dėžučių. Kai tik namie atsiras naujų dėklų būtinai pasigaminsime šiuo metu mėgstamiausios pasakos "Katinėlis ir gaidelis" personažus, o šiam kartui trys smalsios pelytės.

Nuo tada, kai su Domu pradėjome piešti, lipdyti, karpyti, na tiesiog daryti įvairius darbelius nebeišmetu nei vienos kiaušinių dėžutės. Per tą laiką prisikaupė visai nemažai, nors nemažai ir sunaudojome. Kalėdom lipdėm traukinuką, pavasariui prasidėjus darėme gėles, o artėjant Velykoms nusprendėm pasigaminti morkų lysvę.

Mums prireikė vienos tuščios kartoninės dėžutės nuo kiaušinių, žalių ir rudų akrilinių dažų, penkių oranžinių kukurūzinukų morkoms, žalios pūkuotos vielutės.  Gėlę panaudojome tą, kurią lipdėme prieš kelias dienas.  Na ir dar tris šokoladinius zuikius lysvėje apgyvendinom. Pradžioje galvojau gaminsime ir zuikius, bet nekilo jokia mintis iš ko juos galėtume daryti, kad didžiąją darbo dalį galėtų atlikti pats Domas.
Taigi dėžutę pradžioje kartu su Domu dažėme žaliai.  Tiksliau jis nenorėjo, kad jam padėčiau, bet vėliau suprato, kad vienas greitai neįveiks, tad vieną teptuką atidavė man. Vėliau dėžutės viršų dar šiek tiek paspalvinome rudai.

Visada pats sunkiausias darbas Domui būna sulaukti kol darbeliai ar piešinukai išdžius. Dažnai tenka imti plaukų džiovintuvą į pagalbą.
Kai lysvė išdžiuvo, puolėme ją "apsodinti". Kukurūzinukus Domas perpjovė per pusę. (Po to kai išmoko juos pjaustyti, bevalgydamas maistą taip pat bando susipjaustyti pats). Puseles klijavome ant dėžutės.

Morkoms lapelius darėme iš pūkuotos vielutės, kurią aš laikiau, o Domas karpė. Domuko žirklių neradome, tad teko kirpti mano didelėmis žirklėmis. Vieną kartą Domas nusitaikė ne į vielutė, bet mano pirštą. Išsigandęs puolė man pirštuką pūsti. Kai paaiškinau, kad nieko nenutiko, toliau patenkintas karpė. Lapelius sukišome į morkas. Pirmąjį ikišau aš, o visus kitus Domas.

Ką gi beliko apgyvendinti zuikučius ir pasodinti gėlę.