Šią savaitę darbelius iškeitėm į buvimą sode, kieme, vaikščiojimą po mišką, mėgavimąsi pavasarišku oru.  Vos papusryčiavę lekiam į lauką, grįžtam, pavalgom pietus, nusnaudžiam ir vėl laukan.  Domui toks laiko leidimo būdas labai patinka, tačiau grįžęs iš lauko visuomet primena, kad norės daryti ir darbelį, tik deja tam laiko nelabai bebūna, sugebėjom per visą savaitę padaryti tik vieną darbelį bei nupiešti vieną vienintelį piešinį. Nors lauke darbeliai ne ką prastesni, miške rinkom kankorėžius, skaičiavom šakutes, kol aš plepėjau su kaimynu Domas sodelyje su iš miško parsinešta pušies šaka išrausė duobę. Kai paklausiau kodėl jis kasa duobę, Domas  man nė nesusimastęs atsakė, jog jis šiandien kurmis, žemėse ieškantis ko nors gero. Matyt suradęs panorės dar ir kelnių su didelėmis kišenėmis. Pasaka apie kurmį, kuris norėjo pasisiūti kelnytes šiomis dienomis viena mylimiausių. Būdama maža ir aš ją labai mėgau, tai viena mėgstamiausių mano vaikystės pasakų.


Deja, šios savaitės darbelis su kurmiu visiškai nesusijęs. Mes piešėme lietsargį. Domukas nuspalvino vienkartinę lėkštę, tuo tarpu aš iš vielos išlanksčiau jam kotą, kurį vėliau apvyniojome tampomu popieriumi, kurio spalvą išrinko Domas.

Žymės: skėtis, vienkartinė lėkštė, knygos
Permalink
Trackback nuoroda