Turbūt tai jau vienas paskutinių rudens darbelių, pro truputį pradėsim galvot apie Šv. Kalėdas. Juk jos visai nebe už kalnų, o ir mūsų miestelis pradėjo puoštis, porą eglių gan savotiškai papuoštų jau spėjome pamatyti.

Vis daugiau darbelių Domas susigalvoja pats.  Prieš keletą dienų iš tualetinio popieriaus ritinėlių pradėjo gaminti knygą, kurios dar niekaip neužbaigia. Pasak jo, jei atspausdinsiu jam keletą nuotraukų,  ateinantį savaitgalį knygelę daryti pabaigs. Labai jau nekantrauju išvysti rezultatą.

Na, o vakar gamino aitvarą patekusį į juodą galingą audrą...

Nors daugeliui  klevo lapų rožės pabodę, man jų vis dar norisi kasmet...

Oi ežy, ežy, ežy,
Ką spygliukuose neši?

- Ogi matot, ripu tapu, -
Visą šūsnį klevo lapų.

Rausvą obuolį iš sodo,
Štai ir viskas, kaip atrodo.

Kartais atrodo, kad mūsų sode nieko naudingo neauga, o kartais man jis tikras lobynas. Jei pavasarį nebūčiau rovus visko iš eilės, nesugebėdama atskirti piktžolių nuo dekoratyvinių augalų, to gėrio būtų žymiai daugiau. Na, bet kiek yra tiek gana. Užtenka ir akiai pamaloninti ir darbeliams padaryti.  Kad ir prieš keletą dienų Domas išlėkė vos kelioms minutėms į sodą, pririnko įvairiausių lapų iš kurių per sekantį pusvalandį suklijavo rudenišką medį.

Po atostogų Domas labai daug kalba apie laivus, kaip tie lavai įplaukia į uostą, kaip švartuojasi, ką veikia laivo kapitonas bei kiti jūreiviai. Žinoma, vien kalbų  Domui neužtenka, vis prašo kartu su juo gaminti laivelius. Didžiausia problema juos gaminant buvo atrasti vandeniui atsparius klijus, beveik visi namuose turimi pasirodė netinkami, po kurio laiko laiveliai iširdavo. Galų gale vienus tinkamus klijus atradome, tad labai tikiuosi, jog nebereikės kasdien gaminti naujų laivelių.

Mamos dienos proga nuo Domo dovanų gavau daugybę bučinių bei jo pagamintus pakabukus. Jais jis mane papuošė iš pat ryto, ir jei tik nusiimdavau atlėkdavo vėl juos užkabinti.

Pakabukus jis kartu su tėveliu gamino iš sode rastų lapų bei gėlių. Lapuose su sausainių formelėmis jiedu išspaudė figūrėles. Žaliame lape likusias širdutės, žvaigždutės formas užpildė gėlytėmis bei šį grožį įlaminavo.

Domukui beliko skylamušio pagalba išmušti skylutes, įverti juosteles ir papuošti mamytę.

Paskutines dvi savaites su Domuku darbelių nedarėme, apsiribojome tik piešimu. Pradėjus lankyti darželį Domas namuose visiškai nesusikoncentruoja, pasikeitė neatpažįstamai.  Nors darželyje praleidžia tik tris valandas, namo grįžta išsekęs. Pasak auklėtojų Domas labai susikoncentravęs į kalbos supratimą, grupėje visą laiką tyli, klauso kas jam sakoma, stebi. Pasak jų dauguma užsieniečių vaikų visiškai nekreipia dėmesio į tai, jog nesupranta kas jiems sakoma, o Domą tai trikdo, besistengdamas suprasti, atsiminti jis per tas kelias valandas išsenka visapusiškai.  O dar vis darželyje prikimbančios ligos.  Visi šneka, tai normalu, visi vaikai serga, pirmais metais nieko kito nesitikėk. Bet kai akivaizdžiai matai, kad į lauką vaikai išleidžiami normaliai neaprengti, apima pyktis. Kad ir užvakar buvo pirma tikrai šalta diena, ryte išeinant į darželį buvo vos 2 laipsniai šilumos. Pabuvęs Domas lauke neužsegta striuke, be šalikėlio, nors ryte ir buvau jį uždėjus, sekančią dieną kovojo su temperatūra. O kai paskambinau į darželį pasakyt, kad sergame, linksmu balsu man buvo atsakyta, kad šiandien pusė vaikų su temperatūra ir į darželį neateis. Ech, tiek jau tos naudos iš darželių...

Šiandien antra diena, kai esame abu namuose. Domas tik atsikėlęs prisiminė darbelius. Prašė kuo greičiau eiti daryti. Kadangi už lango šaltas rudenėlis nusprendėme pasidaryti rudenišką medį. Tiesa, lapai, kuriuos Domas klijavo pats, likę dar nuo pernai metų.