Prieš maždaug tris mėnesius Domas iš darželio parsinešė savo padarytą popierinę vėduoklę. Patenkintas pasakojo kaip ją lankstė,  kaip jam šis darbelis patiko. Nuo tos dienos popierinių armonikėlių namuose atsirasdavo gan dažnai, paprastai sekančią dieną po padarymo jos nukeliaudavo į popieriams skirtą konteinerį. Nemaniau, kad iš jų galima padaryti begales žavių darbelių, kol knygyne nepavarčiau spalvingos darbelių knygos. Vieną toje knygoje nužiūrėtą darbelį Domas jau pabandė padaryti. Tik vietoj vienos planuotos eglutės prilankstė jų visą mišką.

Kartais atrodo, kad mūsų sode nieko naudingo neauga, o kartais man jis tikras lobynas. Jei pavasarį nebūčiau rovus visko iš eilės, nesugebėdama atskirti piktžolių nuo dekoratyvinių augalų, to gėrio būtų žymiai daugiau. Na, bet kiek yra tiek gana. Užtenka ir akiai pamaloninti ir darbeliams padaryti.  Kad ir prieš keletą dienų Domas išlėkė vos kelioms minutėms į sodą, pririnko įvairiausių lapų iš kurių per sekantį pusvalandį suklijavo rudenišką medį.

Baigėsi kalėdinės šventės, tad tenka visas dekoracijas sukrauti vėl į dėžes. Man pradėjus nupuošinėt eglutę Domas sėdėjo ir tylėjo, kviečiau padėti, bet jis nė nesikrutino. Tik po kurio laiko, kai ant eglės buvo likę vos keletas žaisliukų prie šio visiškai jam nesuvokiamo proceso prisidėjo ir jis. "Eglė baigėsi, Kalėdų nebėra" susirūpinusiu balsu kartojo Domukas. Sunkiausia jam buvo atsisveikinti su besmegeniais, juos apsikabino, šiltai atsisveikino ir tik tada pats sudėjo į dėžę. Dėžei užsipildžius kambaryje Kalėdas tepriminė šimtai nubyrėjusių eglės spygliukų. Juos Domas rinko, šlavė, mėtė,  kol galų gale sugalvojom juos panaudoti aplikacijoms. Ši idėja Domą sužavėjo, ant pirmojo lapo aš su klijais nupiešiau eglę, ant kurios Domas pradžioje atsargiai po vieną dėliojo spygliukus, o taip dėlioti pabodus pradėjo berti po pilną saują spyglių.

Pabaigus eglę Domas panoro pats su klijais nupiešti dar ir medį, vėliau krūmą bei juos apklijuoti spygliukais. Šis spygliukų panaudojimo būdas Domui tiek patiko, kad ir sekančią ir dar sekančią dieną prašė klijuoti, tik vieną kartą medį, kitą gėlę ar eglę.

Šiandien Domuko darželyje viena didžiausių metinių švenčių - padėkos diena. Vaikai jai ruošėsi visą mėnesį.  Šių metų šventės tema - obuoliai. Tad vaikučiai darė pačius įvairiausius darbelius su obuoliukais ir apie obuoliukus. Domui labiausiai patiko štampavimus su obuoliais, tai vienintelis darbelis, apie kurį mums pasakojo net kelias dienas.  Gaila, tik kad šventėje mums nepavyko sudalyvauti, Domukas vis dar serga, todėl šią savaitę laiką leidžiame namuose. Dar ir fotosesiją darželyje praleisime, tai būtų buvę vienintelės nuotraukos iš pirmojo Domo darželio, kurį jis lankys tik iki lapkričio vidurio.

Na, o namuose šiandien vėl piešėme. Domas pageidavo piešti medį, vakar matyt labai patiko.  Mūsų vis dar vienas mėgstamiausių piešimo būdų - įvairūs rankyčių antspaudai. Tad ir medžio kamieną nusprendėm padaryti iš tokio antspaudo. Prie tokio kamieno labiausiai tiko lapukai - Domo pirštukų antspaudukai.

Paskutines dvi savaites su Domuku darbelių nedarėme, apsiribojome tik piešimu. Pradėjus lankyti darželį Domas namuose visiškai nesusikoncentruoja, pasikeitė neatpažįstamai.  Nors darželyje praleidžia tik tris valandas, namo grįžta išsekęs. Pasak auklėtojų Domas labai susikoncentravęs į kalbos supratimą, grupėje visą laiką tyli, klauso kas jam sakoma, stebi. Pasak jų dauguma užsieniečių vaikų visiškai nekreipia dėmesio į tai, jog nesupranta kas jiems sakoma, o Domą tai trikdo, besistengdamas suprasti, atsiminti jis per tas kelias valandas išsenka visapusiškai.  O dar vis darželyje prikimbančios ligos.  Visi šneka, tai normalu, visi vaikai serga, pirmais metais nieko kito nesitikėk. Bet kai akivaizdžiai matai, kad į lauką vaikai išleidžiami normaliai neaprengti, apima pyktis. Kad ir užvakar buvo pirma tikrai šalta diena, ryte išeinant į darželį buvo vos 2 laipsniai šilumos. Pabuvęs Domas lauke neužsegta striuke, be šalikėlio, nors ryte ir buvau jį uždėjus, sekančią dieną kovojo su temperatūra. O kai paskambinau į darželį pasakyt, kad sergame, linksmu balsu man buvo atsakyta, kad šiandien pusė vaikų su temperatūra ir į darželį neateis. Ech, tiek jau tos naudos iš darželių...

Šiandien antra diena, kai esame abu namuose. Domas tik atsikėlęs prisiminė darbelius. Prašė kuo greičiau eiti daryti. Kadangi už lango šaltas rudenėlis nusprendėme pasidaryti rudenišką medį. Tiesa, lapai, kuriuos Domas klijavo pats, likę dar nuo pernai metų.

Jau kuris laikas žaislų parduotuvėse užkliūdavo akis už įvairių varstymo žaidimų.  Domui patinka įvairiausios dėlionės, kaladėlės tad pagalvodavau, kad ir varstyti turėtų būti įdomu, be to tokie žaidimai lavina pirštukus, judesių koordinaciją.
Nusprendžiau tokį žaidimą pagaminti jam pati.  Prieš kelias savaites mūsų mieste uždarinėjo patį didžiausią prekybos centrą, tad per nuolaidas prisipirkau nemažai veltinio medžiagos. Iš tokios bent man maloniausia siūti, ir žaislams ji pati tinkamiausia. Didžiausia problema pasirodė skylių išmušimas, bet kaip tyčia Lidl'e ši savaitė skirta siuvimui. Įvairių knopkučių, siūlų buvo galima įsigyti labai labai pigiai. Tad po kelių vakarų Domukas jau galėjo žaisti su naujuoju medžiu.