Ech, tie moliūgai. Be jų rudenio nebeįsivaizduoju. Jie ne tik žavūs pažiūrėti, bet ir nepaprastai skanūs. Valgom, valgom, ir niekaip neatsivalgom. 

Paprastai bandom vis naujus receptus,  tačiau turim keletą mylimų, kurie kartojasi itin dažnai. Vienas tokių - moliūgų ir apelsinų desertas.
Jam reikės:
600 g moliūgo
3 apelsinų
2 v.š. medaus
1/8 l apelsinų sulčių
1 a.š. cinamono
1 a.š. vanilinio cukraus
200 g grietinėlės

Moliūgą supjaustyti plonomis riekelėmis. Apelsinus nulupti, pašalinti žievelių vidinę baltąją dalį bei supjaustyti. Moliūgus, apelsinus bei medų sudėti į puodą bei maišant karamelizuoti. Praskiesti apelsinų sultimis, paskaninti cinamomu bei vaniliniu cukrumi, pavirti kol moliūgai suminkštės. Masę sutrinti blenderiu bei atvėsinti.
Grietinėlę išplakti. Moliūgų masę bei grietinėlę sluoksniais sudėti į desertinius indelius.

Pradžia: 2011 spalio 10 d.
Pabaiga: 2011 spalio 10 d.
Siūlai: Online Linie 157 Tessa (100% vilna)
Virbalai: 5 mm
Schema: iš knygos "Itty - Bitty Hats"

Intensyviai naikinam moliūgus, o kaip žinia juose gausu sėklų, kurias džioviname.  Vienas pasiliekame sėkloms sekantiems metams, kitas naudojame darbeliams.  Pirmasis sėklinis darbelis - karoliai. Pirmą kartą Domui leidau pasinaudoti adata. Sekėsi visai neblogai, sėklytes lengvai pradūrė, tik vis teko pirštukus prižiūrėt, kad netyčia neįsidurtų. Į raudonąsias uogas adata taip lengvai nelindo, tad jas perverti teko man. Aš veriu vieną uogą, tada Domas penkias moliūgų sėklas. Taip beskaičiuodami karolius vėrėm gerą valandą, o po to jais Domas papuošė mane.

Prieš keletą savaičių visiškai netikėtai mūsų namuose atsidūrė rudeniškų darbelių knyga. Joje daug žavių idėjų darbeliams iš gamtinių žaliavų. Man patiko bene visi darbeliai, o Domą labiausiai sužavėjo moliūginis voratinklis bei šalia jo tupintis žavus moliūginis voriukas. Vos juos pamatęs panoro pasigaminti.  Tačiau rugsėjį skaptuoti moliūgus mudviem su Donatu pasirodė ankstoka, tad nutarėm palaukti bent jau spalio pirmosios dienos.  Oi kaip Domas nekantravo, vis klausė kada darysim, kasdien vartė knygą ieškodamas voriuko nuotraukos, o įsigijęs mažą dekoratyvinį moliūgėlį nešiojosi jį visur kartu.  Vis galvojau ar jo uodegėlė Domo žaidimus atlaikys, bet atlaikė ir voriuką šiandien Domas pasigamino.
Pati nemaloniausia procedūra Domui pasirodė moliūgo skaptavimas. Veido išraiška besidarbuojant tikrai nebuvo pati žaviausia, tačiau nepaisant to kuo daugiau sėklyčių iš moliūgo vidaus stengėsi iškrapštyti pats.

Na o pati smagiausia voratinklio bei voro gamybos dalis Domui buvo dantų krapštukų smaigstymas į moliūgą ant kurių vėliau kartu su tėveliu vyniojo siūlą.

Pagaminus voratinklį beliko voriukui pritvirtini aštuonias kojytes, priklijuoti akutes bei vakare moliūgo viduje uždegti žvakutę.