Tradiciškai Šv. Velykoms mes kepame morkų pyragą, tik kasmet stengiamės papuošti jį vis kitaip. Šiemet nutarėm jį padaryti krepšelio formos. Domas lėkė į guminukų parduotuvę ieškoti būsimam krepšeliui rankenos, kurią leidom jam išrinkti pačiam. Tik papuošimui skirtas kakavinis kremas šįkart gavosi nelabai vykęs. Dėl to labiausiai nusiminė mūsų tėvelis, o Domas vis jį guodė, kad krepšelis ir taip gražus, jam jis labai patinka ir kitokio jis visiškai nenori. Valgomą žolytę kaip visuomet dariau su česnakų spaustuvu. Pievos gamybai jis labai puikiai tinka. Jei ne Domo žaidimai su plastilinu manau pati šio įrankio tortų puošimui niekada nebūčiau sugalvojus išsitraukti.

Man daugiau saldumynų šiai pavasario šventei gaminti nesinorėjo, tačiau Domas taip norėjo kepti sausainius, kad pasidavėme. Paskutiniu metu jis taip kantriai kočioja, spaudo formeles, sausainėlius deda pats į kepimo skardą, kad nebeatsispiriu jo prašymams kepti sausainius. Šįkart kepėm sausainius - kiaušinukus. Donatas iš pačio ryto išvirė citrininį kurdą (Lemon Curd). Gaminom jį pirmą kartą, bet tikrai nepaskutinį. Tai nepaprastai skanus, sodrus, gaivus kremas. Juo pertepti sausainiai gavosi ne tik, kad panašūs į tikrus kiaušinius, bet ir labai skanūs. Recepto manau neversiu, internete pilna šio kremo ir lietuviškų ir angliškų receptų, o mes darėme pagal štai šį vokišką.
Sausainiams tešlą gaminome taip pat labai paprastą. Jiems reikėjo:
150 g sviesto,
vanilinio cukraus,
75 g cukraus pudros,
1 v.š. pieno,
150 g miltų,
75 g krakmolo,

sviestą ir cukrų išplakti iki purumo. Įmaišyti miltus, pieną bei krakmolą. Tešlą iškočioti, dėti į kepimo skardą bei kepti apie 11 minučių 200°C  įkaitintoje orkaitėje. Viršutiniąją skylėtą sausainių dalį aptepti cukraus pudros bei citrinos pudros glajumi. Sausainius be skylės aptepti citrininiu kurdu bei sulipdyti su skylėta pusele.

Dalį sausaininių kiaušinių išdalinom kaimynams, kitus pasimėgaudami sukirtome mes.

Mėgstamiausia Domo veikla virtuvėje gaminti varškėtukus bei sausainius. Varškėtukus gaminam gan dažnai, o sausainius - tik prasidėjus šaltam rudeniui. Vasarą jų kepti, nors ir yra pageidaujančių, neprisiverčiu. Pirmieji sausainiai, kuriuos kepėme šį rudenį - paršiukai. Užtikau juos viename bloge. O parodžius Domui nebebuvo galimybės ilgai atidėlioti jų kepimo. Mūsų kepėjėlis tiek spirgėjo, kad nori nenori teko eiti minkyti tešlos. Sausainiai gavosi tikrai skanūs, tad sekantis jų kepimas jau suplanuotas.

Tik spėjo praeiti viena šventė, o žiūrėk jau kita atkeliavo. Gyvenant Vokietijoje be jokios abejonės Vasario 16-ąją smagiausią švęsti Vokietijos lietuvių sostinėje Hiutenfelde, tačiau po persikraustymo ji tapo mums sunkiai pasiekiama. Šeštadienį, netoliese esančiame miestelyje, organizuojama kukli vietinių lietuvių šventė, kurioje planuojame sudalyvauti ir mes.  Smalsu kaip susitikimai, šventės vyksta šioje Vokietijos pusėje,  įdomu kiek lietuvių susirenka,  nes kiek girdėjome čia jų gyvena labai nedaug.
Na, o šiandien, vasario 16-ąją mes su Domuku susikūrėme šventę namuose. Domas piešė Lietuvos vėliavą.

Vėliau abu kartu gaminome valgomus giliukus. Giliukams tešlą darėme pagal saldžiųjų bulvyčių receptą, formavome nedidelius rutuliukus, kepurėlėms pagaminti naudojome karamelizuotus riešutų trupinukus, o vietoj kotukų Domas susmaigstė sulaužytus mini brezel'ius.

Nemėgstu virtuvėj turėti produktų, kurių žinau nebus progos artimiausiu metu panaudoti, arba tokių, kurių tiesiog nežinau kur panaudoti.  Taip jau geras mėnuo  akis užkliūdavo už nemažo moliūgų sėklų maišelio liūdnai gulinčio vienos spintelės kamputyje. Šeimynos jų vienų kramsnoti neįkalbėjau, salotose taip pat jos mums nelabai patiko, tad pagalbos nutariau ieškoti mėgstamiausiame receptų puslapyje, kuris jau daugiau nei keturi metai geriausias mano patarėjas maisto gaminimo klausimais.
Jame radau moliūgų sėklų sausainėlių receptą, turintį  labai daug gerų atsiliepimų,  tą patį vakarą išbandžiau ir aš. Namuose visiems jie taip patiko, kad vos baigus suvalgyti gavau prašymą vėl juos kepti. Ką gi turimos moliūgų sėklos jau į pabaigą, teks ieškoti kur jų įsigyti patiems mūsų mažame miestelyje.

Sausainiukams reikės:

300 g miltų
200 g kambario temperatūros sviesto
120 g maltų moliūgų sėklų
100 g cukraus pudros (aš dėjau gerokai mažiau)
1 pakelio vanilinio cukraus
pusę a.š cinamono
tarkuotos citrinos žievelės

Iš visų sudedamųjų dalių suminkyti tešlą bei valandai padėti į šaldytuvą.
Suformuoti mėnuliukus bei kepti iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 12 minučių.

Skanaus!

Šiandien visi trys kepėm velykinius varškinius sausainiukus.  Pasidarbavo mano abu vyrukai. Man tereikėjo sudėti ant stalo reikalingus kiekius produktų. Iš viso to Domas sumaišė tešlą. Šį darbą jis be galo mėgsta. Pastoviai atėjęs į virtuvę rodo į virtuvinį kombainą tikėdamasis, kad ką nors kepsime. Šiuo daiktu naudotis pati be Domo pagalbos jau senokai praradau teisę. Jei netyčia užsimiršus ką nors įdedu Domas labai įsižeidžia. Panašu, kad auga tikras virėjas :)
Taigi varškiniams sausainiukams reikės:

500 g varškės
150 g cukraus
3 pokeliai vanilinio cukraus
3 kiaušiniai
12 v.š. aliejaus
9 v.š. pieno
1,5 pokelio kepimo miltelių
600 g miltų
šiek tiek skysto margarino arba sviesto

Viską sumaišyti ir palikti 30 min pastovėti. Po to kočioti bei išspausti norimas formas. Sausainiukus aptepti skystu sviestu ar margarinu. Kepti 10-15 min 200°C laipsnių orkaitėje.

Mes šįkart nusprendėm iš tešlos daryti zuikučius ir gėlytes. Gaminimo procesas užtruko nuo ryto iki vakaro. Ryte kepėm, vakare piešėm zuikučiams akytes, spalvinom gėlytes. Na turbūt daugiau rašyti ir neverta viskas kuo puikiausiai matosi nuotraukose.