Šiandien mūsų žvirbliukui jau treji. Gimtadienio temą Domas išsirinko pats - gaisrininkai. Daug atrakcijų bei žaidimų šiai dienai nesiruošėme. Nujautėm, kad pati didžiausia atrakcija bus taip ilgai laukta gimtadienio dovana. Nuoširdus ačiū seneliui už padėtą išpildyti svajonę. Vos pastačius batutą Domas norėjo paskambinti padėkoti toli esančiam seneliui, tačiau sugebėjome prisiskambinti tik kitos dienos pavakarėje.

Pirmąja dieną Domas ant batuto praleido beveik penkias valandas, manėm sekančią dieną skaudės kojeles ir tikrai ant batuto nebelips, tačiau klydom. Antrąją dieną Domas šokinėjo nei kiek nemažiau nei pirmąją.

Antroji gimtadienio pramoga - muilo burbulai. Pirmą kartą bandėme patys pasigaminti burbulų skysčio. Deja, tobulo recepto neatradome. Teks dar nemažai paeksperimentuoti, kol gausis tai ko norime. Tačiau ir su ne visiškai vykusiu skysčiu burbulai Domui suteikė daug džiaugsmo, ypatingai jų sprogdinimas.

Na ir trečiasis paskutinis žaidimas - vandens bombos, be galo linksmas vasariškas žaidimas. Būtent jo metu skambėjo daugiausia juoko, buvo daug šlapių nuotaikingų akimirkų.

Šventės pabaigai kaip ir priklauso buvo tortas su trimis žvakutėmis. Domas užsiprašė gaisrinės torto, tad stengėmės šį jo norą patenkinti.  Kartu su Domuku kepėme du nedidelius kekso formos tortukus. Domas norėjo šokoladinio torto, tad gaisrinės mašinos priekiui kepėme šokoladinį su riešutais ir vyšniomis. O didesniajai torto pusei jogurtinį su avietėmis. Nežinau kodėl, bet Domas visada prašo šokoladinių tortų, tačiau jų nevalgo. Užtenka mažo kąsniuko ir bėga nuo stalo, būtent todėl viso torto šokoladinio nekepėm. Kai tortai iškepė Domas žiūrėjo į juos liūdnu veideliu, niekaip negalėjo suprasti kodėl mes iškepėm du paprastus tortukus, kurie visiškai nepanašūs į gaisrinę mašiną.  Mano kalbos, kad prabudęs ryte ras juos pavirtusius į gaisrinę jo visiškai neguodė.
Vakare paguldę nepatiklų Domą miegoti, kartu su Donatu kibome į torto puošimą. Kai pradedu puošti tortus niekad neįsivaizduoju koks bus galutinis rezultatas, o dar kažkur viduje visuomet kirba mintis, jog  vis tiek nesigaus. Bet šįkart gavosi, tortas patenkino Domo lūkesčius, o ir mes su Donatu likom savo ilgu naktiniu triūsu patenkinti.

Naujus pasitikome ramiai namuose, nors savaitės pradžioje buvom nusprendę namie jų nesutikti. Pirmadienį bepusryčiaujant nutarėm Naujųjų pasitikti važiuoti prie jūros, susiradome nakvynės vietą, viską užsisakėme, tačiau rytą kai jau turėjome išvykti Domukas mus labai išgąsdino. Ryte vos tik pabudęs pradėjo skųstis jog jo kojytės nutirpo, o kai pabandė išlipti iš lovelės iškart suklupo, pats negalėjo nei atsistoti, nei pastovėti, jau nekalbant apie vaikščiojimą. Ką gi kuo skubiau apsirengėme ir išlėkėme į ligoninę. Ten, Domukui atlikus tyrimus, paiškėjo jog jis serga "Sąnarių sloga" (klubo sąnarių uždegimas). Tad taip ir likome namuose tikėdamiesi kuo greičiau pasveikti, laukdami kol vėl Domas galės linksmas lakstyti, šokinėti bei siautėti.

Na o kad jau likom namie nutarėm pasidaryti tortą, nors kalėdinį vos tik baigėme suvalgyti. Nežinau net kodėl, bet naujųjų metų tortas man turi būti šokoladinis. Kitokio torto šiai šventei nelabai įsivaizduoju. Todėl ir šįkart darėme šokoladinį tortą su abrikosų bei kavos pertepimais.

Visiškai nelauktai atkeliavo ANTRASIS mūsų mažojo Domo gimtadienis. Ką Domas labiausiai šiuo metu mėgsta galiu atsakyti nei sekundės negalvodama - traukinius. Jei einame piešti - prašo, kad pieštume traukinį, jei lipdome - tai būtinai turim nulipdyti traukinį, knygutės įdomiausios taip pat su traukinukais. Pro namų langą kasdien viliasi pamatyti traukinuką, tačiau jį "pagauti" sunkoka, pravažiuoja tik dukart per valandą. Domas išgirdęs vis veržiasi prie lango pažiūrėti, tačiau mama būna per lėta ir jis lieka nepamatęs raudonojo traukinuko.

Būtent dėl Domo aistros traukiniams nusprendėm antrąjį gimtadienį daryti traukinukų tema. Mėgstu aš teminius vakarėlius, manau tokie ne tik vaikams, bet ir suaugusiems daug mielesni, įsimintinesni.
Pirmuosius gimtadieniui skirtus traukinukus užsakiau internetu. Tai du mieli mediniai švilpukai, kurių leidžiamas garsas būtent toks kaip traukinio.

Užsakius švilpukus nusprendžiau, kad mūsų traukinių karaliui būtinai reikia karūnos. Tad vakare, nors labiau tiktų sakyt naktį, kai Domas kietai miegojo siuvau iš namie esančių veltinio gabaliukų karūną su traukinuku. Šis darbelis mielas buvo ne tik man, bet ir Domui. Gimtadienio dieną jis mielai vaikščiojo ją užsidėjęs, netgi pietų miegelio ėjo su karūną ant galvos.

Dieną prieš gimtadienį karpiau/klijavau gimtadienio girliandą. Norėjau nupirkti, tačiau su traukinukais nė vienos girliandos neradau, tad teko padaryti pačiai. Smagiausia, kai darai ir tavo darbą įvertina vaikai. Kaskart įėjęs į kambarį Domas rodė ant sienos kabantį traukinuką...

Dar vienas traukinys, beja turintis netgi savo bėgius - dovanų traukinys. Jį darėme iš pampersų dėžių. Būtent tokių dėžių pas mus namie daugiausia. Išaugti Domuko batai, velykinės, kalėdinės dekoracijos pas mus laikomos būtent pampersų dėžėse. Ne vieną darbelį esame padarę su Domu iš šių dėžių, o gimtadienio proga netgi traukinys iš jų gavosi.

Padaryti traukinukui bėgius buvo Donato darbas, juos jis suklijavo iš lipnaus juodo popieriaus.



Turbūt pats svarbiausias gimtadienio akcentas - tortas. Jam šįkart prireikė 2,5 keksų bei vieno saldaus vyniotinio, kurį pirkau. Niekad vyniotinio dar nekepiau, tad ir šįkart  nesiryžau.
Fondantą tortui pabandžiau daryti iš Marshmallow saldainių (kaip jie vadinami lietuviškai tikrai nežinau). Šiuo fondantu likau sužavėta. Tai šiek tiek brangesnis receptas, tačiau pats paprasčiausias, nereikalaujantis daug laiko, patirties ir pastangų. Be to jis taip greit nesustingsta, kaip kiti mano bandyti, tad gali ramiai kočioti, lipdyti nebijodamas, kad tuoj tuoj sustings.  Dar vienas didelis pliusas, jog sudėtyje nėra glicerino, ar gliukozės sirupo. Lietuvoj jų nusipirkti būtų ne problema, tačiau čia vaistinėje pasakius, kad nori nusipirkti glicerino, tuoj vaistininkės išpučia akis, pradeda klausinėti kam tau to reikia, o kai paaiškini žiūri lyg į nenormalią.
Taigi fonadantui reikės:

1 kg cukraus pudros
450 g Marshmallow
3 v.š. vandens

Marshmallow saldainius sudėti į didelį indą, įpilti tris šaukštus vandens ir dvi minutes pakaitinti mikrobangų krosnelėje. Ištirpusius marshmallow sumaišyti su cukraus pudra bei išminkyti. Tiesa, rankas prieš minkant šiek tiek pasitepti riebalais, nes tešla gaunasi labai tąsi ir lipni. Plačiau apie fondato gamybą štai čia.

Jau kaip ir tapo tradicija mūsų namuose per Velykas kepti morkų pyragą.  Skanus, minkštas, o be to ir sveikas pyragas. Kiekvienais metais stengiamės jį puošti vis kitaip. Šiemet atėjo eilė zuikučiui. Domas labai myli zuikius, tad ant mūsų Velykų stalo buvo begalės zuikių.

Nesu labai didelė virtuvės gerbėja. Tačiau pagaminus kažką labai skanus, kodėl gi nepasidalijus su kitais. Naujų metų proga pabandėme išsikepti Ignės rekomenduotą tortą "Moka". Tortas gavosi labai labai skanus.

Reikės:

Tešlai:
5 kiaušiniai
200 g sviesto
150 g cukraus
pakelis vanilinio cukraus
200 g šokolado
150 g miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
50 g krakmolo
70 g maltų lazdyno riešutų

Kremui:
500 ml pieno
50 g cukraus
2 pakeliai vanilinio kremo arba pudingo
250 g sviesto
5 šaukšteliai tirpios kavos
100 g šokolado (aš naudojau baltą)

Minkštą sviestą sumaišome su cukrumi, kiaušiniais ir tirpintu šokoladu. Atskirai sumaišome miltus, krakmolą bei kepimo miltelius. Juos įmaišome į kremą. Suberiame riešutus ir viską gerai išmaišome.
Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 45 minutes.

Kremui pagal pakelio instrukcijas paruošiame kremą, kol neataušo kreme ištirpiname kavą, įmaišome tirpintą sviestą bei šokoladą. Viską gerai suplakame, kad masė pasidarytų vientisa.

Atvėsusį biskvitą supjaustome į tris dalis, sluoksniais dedame biskvitus bei kremą.

Skanaus.

Šį kartą tortas gavosi ne toks, kokio tikėjomės. Planavom papuošimą visiškai kitokį, tačiau padauginom riebalų, o cukraus pudros namie nebeturėjom, tad teko šiek tiek improvizuoti.  Ignė nulipdė pasakišką senelį, kurį bus begalo gaila suvalgyti...

Vis sulaukiu klausimų kaip daryti tortų papuošimus. Išbandžiau keletą įvairių receptų, tačiau ne visi pavyko iš pirmo karto. Tad surašau patikimiausius, kurie nė karto dar nenuvylė.

"Fondantas" (kočiojama masė)

9 g želatinos
6 v.š. vandens
20 ml vandens
750 g cukraus pudros
90 g palmių riebalų (tinka ir kiti augaliniai riebalai)


Želatiną išbrinkinti 6 šaukštuose vandens. Išbrinkus, pakaitinti mikrobangų krosnelėje ar ant vandens vonelės, kol masė tampa vientisa. Į želatiną supilti 250 g cukraus pudros, ištirpintus riebalus bei 20 ml vandens. Išmaišyti. Toliau maišyti po truputį dedant likusią cukraus pudrą. Kai maišyti tampa sunku, minkyti kol tešla bus nebelipni. Masę įvynioti į plėvelę ir leisti pastovėti, ko aš niekad nedarau, kočioju iškart sumaišius.


"Buttercreme Icing" (kremas spaudžiamas konditeriniu švirkštu)

220 g minkšto sviesto
600 g cukraus pudros
120 ml pieno

Viską kartu gerai išmaišyti, jei kremas per minkštas, dar šiek tiek įdėti cukraus pudros.

Gyvenant Lietuvoj labai retai kildavo mintis patiems kepti tortus, o kaip nors ypatingai juos puošti iš vis niekada nebūčiau pagalvojus. Sugalvodavai kokio nori, paskambinai, užsakei ir turi. Tačiau čia viskas kitaip, pirmiausia užsisakyti skanų tortą gana sudėtinga, o papuošimai dažniausiai atrodo kaip kelių metų vaiko padaryti. Todėl tenka bandyti patiems sukurti kažką gražaus ir šventiško.

Neseniai su Egle gaminome tortą Gabijos gimtadieniui. Gimtadienio tema buvo princesiškas vakarėlis, tad ir tortą nutarėm padaryti atitinkantį šią temą. Visą vakarą triūsėm virtuvėje kol pagaminom pricesišką tortą. Rezultatu likom patenkintos ne tik mes, bet ir visi svečiai bei mažoji Gabija :) Įdomu koks bus tortas sekančiais metais :)