Šiandien mūsų žvirbliukui jau treji. Gimtadienio temą Domas išsirinko pats - gaisrininkai. Daug atrakcijų bei žaidimų šiai dienai nesiruošėme. Nujautėm, kad pati didžiausia atrakcija bus taip ilgai laukta gimtadienio dovana. Nuoširdus ačiū seneliui už padėtą išpildyti svajonę. Vos pastačius batutą Domas norėjo paskambinti padėkoti toli esančiam seneliui, tačiau sugebėjome prisiskambinti tik kitos dienos pavakarėje.

Pirmąja dieną Domas ant batuto praleido beveik penkias valandas, manėm sekančią dieną skaudės kojeles ir tikrai ant batuto nebelips, tačiau klydom. Antrąją dieną Domas šokinėjo nei kiek nemažiau nei pirmąją.

Antroji gimtadienio pramoga - muilo burbulai. Pirmą kartą bandėme patys pasigaminti burbulų skysčio. Deja, tobulo recepto neatradome. Teks dar nemažai paeksperimentuoti, kol gausis tai ko norime. Tačiau ir su ne visiškai vykusiu skysčiu burbulai Domui suteikė daug džiaugsmo, ypatingai jų sprogdinimas.

Na ir trečiasis paskutinis žaidimas - vandens bombos, be galo linksmas vasariškas žaidimas. Būtent jo metu skambėjo daugiausia juoko, buvo daug šlapių nuotaikingų akimirkų.

Šventės pabaigai kaip ir priklauso buvo tortas su trimis žvakutėmis. Domas užsiprašė gaisrinės torto, tad stengėmės šį jo norą patenkinti.  Kartu su Domuku kepėme du nedidelius kekso formos tortukus. Domas norėjo šokoladinio torto, tad gaisrinės mašinos priekiui kepėme šokoladinį su riešutais ir vyšniomis. O didesniajai torto pusei jogurtinį su avietėmis. Nežinau kodėl, bet Domas visada prašo šokoladinių tortų, tačiau jų nevalgo. Užtenka mažo kąsniuko ir bėga nuo stalo, būtent todėl viso torto šokoladinio nekepėm. Kai tortai iškepė Domas žiūrėjo į juos liūdnu veideliu, niekaip negalėjo suprasti kodėl mes iškepėm du paprastus tortukus, kurie visiškai nepanašūs į gaisrinę mašiną.  Mano kalbos, kad prabudęs ryte ras juos pavirtusius į gaisrinę jo visiškai neguodė.
Vakare paguldę nepatiklų Domą miegoti, kartu su Donatu kibome į torto puošimą. Kai pradedu puošti tortus niekad neįsivaizduoju koks bus galutinis rezultatas, o dar kažkur viduje visuomet kirba mintis, jog  vis tiek nesigaus. Bet šįkart gavosi, tortas patenkino Domo lūkesčius, o ir mes su Donatu likom savo ilgu naktiniu triūsu patenkinti.

Gyvenant Lietuvoj labai retai kildavo mintis patiems kepti tortus, o kaip nors ypatingai juos puošti iš vis niekada nebūčiau pagalvojus. Sugalvodavai kokio nori, paskambinai, užsakei ir turi. Tačiau čia viskas kitaip, pirmiausia užsisakyti skanų tortą gana sudėtinga, o papuošimai dažniausiai atrodo kaip kelių metų vaiko padaryti. Todėl tenka bandyti patiems sukurti kažką gražaus ir šventiško.

Neseniai su Egle gaminome tortą Gabijos gimtadieniui. Gimtadienio tema buvo princesiškas vakarėlis, tad ir tortą nutarėm padaryti atitinkantį šią temą. Visą vakarą triūsėm virtuvėje kol pagaminom pricesišką tortą. Rezultatu likom patenkintos ne tik mes, bet ir visi svečiai bei mažoji Gabija :) Įdomu koks bus tortas sekančiais metais :)