Baigėsi prailgintas savaitgalis, o su juo kartu ir keturių dienų atostogos, kurias praleidome Harco kalnuose. Šiame vidurio Vokietijos kalnyne buvome antrą kartą. Po
pirmojo karto atostogomis likome labai patenkinti, o po antrojo Harco gamtą pamilome visa širdimi. Manau čia sugrįšime tikrai dar ne kartą, juolab kad yra dar tiek daug ko pamatyti, patirti, juk dar ir į aukščiausiąjį Harco kalną neįkopėme...
Šįkart aplankėme imperatoriškąjį
Goslar miestą, keliavome meilės suoliukų keliu, šokome su raganomis bei atradome Okertal slėnį, kuris puikiausiai tinka pavaikščiojimams su mažamečiais vaikais, kuriame nuostabiais takeliais galima važinėtis ne tik dviračiais bet ir riedučiais. Kadangi dienas praleidome labai skirtingai negalėčiau pasakyti kas man patiko labiausiai. Pirmąją dieną aplankytas Goslar miestas, kurio senamiestis vienas didžiausių Vokietijoje tiesiog pakerėjo. Man nepaprastai patinka fachverkinio stiliaus nameliukai, o jų šiame mieste it iš gausybės rago.
Vaikštinėjom, grožėjomės ir kaip niekad nesidomėjom nei miesto, nei pastatų istorija. Paprastai atvykus į dar nematytą miestą einame į turistų informacijos centrą, o šįkart ieškojome ledainės. Išvažiuojant Domui kaimynė grąžino Velykų Zuikio krepšelį, kuriame tarp dirbtinos žolytės paslėpė pinigėlį porcijai ledų. Tad vos išlipus iš mašinos Goslar mieste ėmėme dairytis ledainės. Pasmaližiavę keliavome į miesto turgaus aikštę. Ją pasiekėme penkiomis minutėmis per vėlai, nespėjome pamatyti šokančių laikrodžio figūrų, kurios pasirodo tik tris kartus per dieną - 12, 15 ir 18 valandomis. Tačiau visiškai neplanuotai miesto laikrodžiui mušant trečiąją valandą vėl buvome aikštėje. Tad judančias imperatoriaus Otono I bei kalnakasių figūras išvydome.
Antrą dieną praleidome nuostabioje gamtoje. Pasivaikščiojimams pasirinkome 7 km
"Meilės suoliukų kelią". Aukščių skirtumas trasoje 142 metrai. Maršruto aprašyme rašoma jog jam pereiti reikia skirti maždaug 2 val. 50 min., bet su vaikais tiek tikrai neužtenka. Vien ko verta kelyje esanti vandens žaidimų aikštelė. Neįsivaizduoju kaip po dešimties minučių reiktų Domą iš jos išprašyti, o ir be jos pilna vietų kur norisi stabtelti, pabūti. Tad vieną žymiausių Harco kalnų maršrutą mes įveikėme per daugiau nei penkias valandas.
Pirmiausia "Meilės suoliukų kelias" žavi savo idėja. 7 km ilgio maršrute stovi 25 meilės suoleliai. Visi skirtingi, simbolizuojantys ilgą romantišką sutuoktinių gyvenimą.
Pirmasis suolelis skirtas pirmiesiems pasimatymams. Antrasis flirto suoliukas. Trečiasis - sužadėtuvių suolelis. Nuo jo atsiveria nuostabūs kalnų vaizdai. Šalia esantis žiūronas leidžia pažvelgti tolyn, į būsimąją poros ateitį. Ketvirtasis, ant kurio neprisėdome - vestuvių suolelis. Toliau sekė popierinių, medinių, rožinių, ..., ir galiausiai karūnuotojų 75 vestuvių metinių suoleliai.
Be suolelių idėjos mus apkerėjo gamta. Tokiame nedideliame atstume pamatėme šešis tvenkinukus, kurių vanduo skaidrus it kristalas, kopėme į kalną, leidomės žemyn, vėl kilome ir leidomės. Su vežimėliu daugmaž visas suolelių kelias buvo praeinamas, na gal keliose vietoje per medžių šaknis išlaviruot buvo sudėtinga, bet norint tikrai įmanoma.
Tiesa, kelyje stovi dar ir trys maži nameliukai primenantys inkilėlius. Juose skirtingi štampukai. Jais gali paženklinti ranką, koją, popieriaus lapą ar specialią Harco antspaudų knygelę. Jei surinkai visus antspaudus turistų informacijos centre gali gauti keliautojo diplomą. Smagi atrakcija, ar ne?!
Nors po žiemos Domas labai aptingęs, "Meilės suoliukų kelią" įveikė be problemų. Pasak jo visiškai nepavargo, o grįžęs į butą, kuriame buvome apsistoję, panoro dar pabėgioti po pievas.