Tradiciškai Šv. Velykoms mes kepame morkų pyragą, tik kasmet stengiamės papuošti jį vis kitaip. Šiemet nutarėm jį padaryti krepšelio formos. Domas lėkė į guminukų parduotuvę ieškoti būsimam krepšeliui rankenos, kurią leidom jam išrinkti pačiam. Tik papuošimui skirtas kakavinis kremas šįkart gavosi nelabai vykęs. Dėl to labiausiai nusiminė mūsų tėvelis, o Domas vis jį guodė, kad krepšelis ir taip gražus, jam jis labai patinka ir kitokio jis visiškai nenori. Valgomą žolytę kaip visuomet dariau su česnakų spaustuvu. Pievos gamybai jis labai puikiai tinka. Jei ne Domo žaidimai su plastilinu manau pati šio įrankio tortų puošimui niekada nebūčiau sugalvojus išsitraukti.

Man daugiau saldumynų šiai pavasario šventei gaminti nesinorėjo, tačiau Domas taip norėjo kepti sausainius, kad pasidavėme. Paskutiniu metu jis taip kantriai kočioja, spaudo formeles, sausainėlius deda pats į kepimo skardą, kad nebeatsispiriu jo prašymams kepti sausainius. Šįkart kepėm sausainius - kiaušinukus. Donatas iš pačio ryto išvirė citrininį kurdą (Lemon Curd). Gaminom jį pirmą kartą, bet tikrai nepaskutinį. Tai nepaprastai skanus, sodrus, gaivus kremas. Juo pertepti sausainiai gavosi ne tik, kad panašūs į tikrus kiaušinius, bet ir labai skanūs. Recepto manau neversiu, internete pilna šio kremo ir lietuviškų ir angliškų receptų, o mes darėme pagal štai šį vokišką.
Sausainiams tešlą gaminome taip pat labai paprastą. Jiems reikėjo:
150 g sviesto,
vanilinio cukraus,
75 g cukraus pudros,
1 v.š. pieno,
150 g miltų,
75 g krakmolo,

sviestą ir cukrų išplakti iki purumo. Įmaišyti miltus, pieną bei krakmolą. Tešlą iškočioti, dėti į kepimo skardą bei kepti apie 11 minučių 200°C  įkaitintoje orkaitėje. Viršutiniąją skylėtą sausainių dalį aptepti cukraus pudros bei citrinos pudros glajumi. Sausainius be skylės aptepti citrininiu kurdu bei sulipdyti su skylėta pusele.

Dalį sausaininių kiaušinių išdalinom kaimynams, kitus pasimėgaudami sukirtome mes.

Velykų išvakarėse dažėme daugiausiai kiaušinių. Paskutiniajai margučių savaitės dienai pasilikome tradicinį natūralų kiaušinių dažymo būdą. Vis tik šie margučiai skirti valgymui, tad eksperimentuoti su nežinia kokios sudėties dažais nesinorėjo.

Kiaušinius puošėme žolelėmis, ryžiais bei smulkiais makaronais, vyniojome į kojines bei plonas medžiagėles, dėjome į puodą pilną svogūnų lukštų bei virėme 10 minučių.

Kiekvieną trečiadienį Domo darželyje būna bendri pusryčiai, kuriuos ruošia auklėtojos, neretai vaikai joms padeda. Būna visi kartu maišo, minko, kepa, verda. Švenčių metu trečiadienio pusryčiai virsta teminiais. Kad ir praeitą trečiadienį vaikai su auklėtojomis ruošė tradicinius vokiškus velykinius pusryčius. Virė kiaušinius, kepė velykinę pynę, deja ji Domui nepatiko. Domas begalo didelis bandelių gerbėjas, bet jei pamato bent viena raziną susiraukia ir net neberagauja.

Nors oras buvo lietingas, po pusryčių vaikai ėjo į šalia darželio esantį mišką tikėdamiesi ten sutikti Velykų Zuikį. Visų džiaugsmui pirmąsias zuikučio pėdas išvydo jau prie darželio vartelių. Toliau jų buvo daugiau, tačiau zuikio vaikai nesutiko. Pasak Domo jie buvo per garsūs, todėl zuikis pabijojęs vaikų šūksnių pasislėpė. Tiesa, dovanėlių vaikams nepamiršo. Krepšelius su saldumynais taip mylimas Velykų Zuikis išslapstė miške už medžių.

Kiekvienas suradęs krepšelį turėjo garsiai padėkoti zuikučiui. Domas, kitaip nei likę vaikai, dėkojo baltam Velykų Zuikiui. Netgi su auklėtoja susiginčijo dėl zuikio spalvos. Auklėtoja jam bandė paaiškinti jog zuikis rudas, tačiau mūsų užsispyrėlis nepasidavė. Pasak jo Velykų Zuikis baltas it sniegas.

Penktajam kiaušinių marginimui nebuvau apsisprendus ką pasiūlyti Domui. Mintyse sukosi keletas idėjų, tačiau nė viena netraukė šimtu procentų. Gal ir gerai, kad tų minčių nė nespėjau išsakyti. Domas buvo pirmesnis už mane. Jo akelės užkliuvo už kiaušiniams dažyti skirto komplektėlio, su kuriuo Domas dažė pirmuosius savo margučius prieš trejetą metų. Šįkart buvo ne ką mažiau smagu nei tuomet, pirmąjį kartą...

Nors margučiai šiandien gavosi ne patys gražiausi, tačiau dažymo procesas Domui iš visų bandytų patiko labiausiai. Pirmiausia dėl to, jog pirmą kartą į rankas gavo degančią žvakę. Patiko jam stebėti varvančius nuo žvakės parafino lašelius. Lašino juos ant kiaušinių tiek kiek pačiam norėjosi.

Dar jam patiko vaškuotus kiaušinius iš indelio su vienos spalvos dažais dėti į kitą, stebėti kaip kiaušinis keičia spalvą.

Buvo gera proga pasikartoti spalvų susidarymo principus. Mėlynas kiaušinis geltonuose dažuose virto žaliu, raudonas mėlyname violetiniu, trečiasis kiaušinis pabuvojęs berods keturiose spalvose įgavo rudo atspalvio.

Ar jūs žinojot apie šilko popierių, berods taip jis lietuviškai vadinasi? Man jis nepaprastas atradimas. Įdomiausia, kad namie jau keletas metų jo turiu. Paprastai Domui perku spalvoto popieriaus rinkinius (taip daug pigiau), o juose visuomet būna keletas plonučių spalvotų lapų. Niekuomet neradom jų kam panaudoti, o nuo šiol manau jų mums bus maža.  Tas plonutis spalvotas popierius vadinamas šilkiniu. Sudrėkintas virsta fantastiškais dažais. Tinka gaminti paveikslams, atvirukams, o per Velykas su juo galima dažyti netgi kiaušinius.
Taigi šiandien kiaušinius marginome popieriumi. Pirmiausia jį Domas smulkiai sukarpė.

Tuomet šlapiu teptuku popieriaus skiauteles lipdė prie kiaušinio. Šlapias popierius ne tik kad puikiai laikosi ant kiaušinio, bet kartu jį ir dažo.

Apklijuotą kiaušinį palikome pastovėti, tol kol popierius pilnai išdžiuvo.

Sausus popierėlius nuėmėme nuo kiaušinio ir išvydome nuostabius ryškius margučius.

Antradienį kiaušinių dažymui sutarėm su Domu išbandyti įvairias žolytes. Smalsu buvo sužinoti, kuri kiaušinius dažys, o kuri ne. Sode nuskynęs jam patikusį žiedelį ar žolės lapelį atbėgdavo manęs klausti ar šie dažys kiaušinius. Atsakydavau jog nežinau, kad reikia jam pačiam išbandyti.
Į medžiagos gabalėlius žolyčių Domas pridėjo daugiau negu reikia, tad ne visos žolelės prie kiaušinių prisispaudė.

Aprištus kiaušinius dėjom į puodą, pripylėme vandens bei virėme 12 minučių.

Išėmus pirmą kiaušinį Domas nustebo, na kodėl jis rudas, gi ruda spalva negraži. Tad nieko nelaukęs jį įmetė į raudonus nuo praeito kiaušinių dažymo likusius dažus. Ištraukus rudos spalvos beveik nebesimatė. Antrąjį kiaušinį įkalbėjom palikti rudą, o trečiąjį dar neišvyniotą Domas trumpam įmerkė į mėlynus dažus. Jam mėlynasis margutis patiko labiausiai.